Atšilus orams jau pasirodė pirmieji lauko pramogų entuziastai. Norintiems išbandyti ekstremalias ar neįprastas lauko pramogas šį sezoną galimybių bus, tik dėl to gali tekti sukarti ne vieną šimtą kilometrų.
Bendrovės „Xturas“, teikiančios vandens pramogų paslaugas ir valdančios tinklalapį „Xteam“, kuriame yra informacija apie visas Lietuvoje esančias aktyvias pramogas, direktorius Jonas Dukšta pasakojo, kad atšilus orams daugiausia domimasi vandens pramogomis – jų sezonas paprastai pradedamas jau gegužę.
„Lietuvoje populiarėja vandenlentės – praėjusią vasarą buvo atidaryti keli pirmieji vandenlenčių parkai, o šiemet statomas dar vienas ir žinau bent 5 projektus, kurie gali būti pradėti“, – aiškino J. Dukšta. Verslininko nuomone, populiariausia vandens pramoga – sportas, jau kuris laikas yra baidarės. Esą kai kurie entuziastai dėl plaukiojimo baidarėmis nebijo ir sušalti. „Keisčiausia, kad pastaruoju metu net žiemą žmonės baidarėmis plaukioja, – stebėjosi J. Dukšta. – Dar dažnai į mus kreipiamasi dėl kanojų polo. Tai žaidimas, kurį galima būtų apibūdinti kaip futbolą su kanojomis vandenyje.“
Žaidžia kanojose
Kanojų polo ir renginius įmonėms Lietuvoje organizuojančios bendrovės „Forceone“ projektų vadovė Ramunė Moliejūtė patikslino: kanojų polas – tai žaidimas, kurio taisykles primena krepšinio, rankinio ir vandensvydžio taisyklių mišinys. Kanojų polas žaidžiamas ant vandens esančiose kanojose, jo dalyviai susiskirsto į dvi komandas po 4–6 žmones. Žaidimo tikslas – kamuolį įmušti į priešininkų komandos vartus.
R. Moliejūtė pasakojo, kad nors kanojų polas kai kuriems – dar nauja pramoga Lietuvoje, jos paklausa kasmet sparčiai auga. „Pažaidęs 10 minučių supranti, kad čia iš tiesų yra sportas“, – šypsojosi pašnekovė.
Kelis ankstesnius sezonus kanojų polo pramogas bendrovė rengė prie Margio ežero ir klientų pageidaujamose vietose. Žaidimo kaina žmogui – apie 60 litų, tačiau jei bendrovė su žaidimo įranga kviečiama atvykti į kitus Lietuvos ežerus pagal asmeninius užsakymus, kaina gali padidėti keletą ar daugiau kartų.
Mokosi medžiuose
Aktyvių pramogų nišą atrado ir bendrovė „Uno Parks“. Ji Lietuvoje nuo 2009 m. suprojektavo du nuotykių parkus – „One nuotykių parką“ Druskininkuose ir „Labas nuotykių parką“ Vilniuje. Kaip pasakojo bendrovės rinkodaros vadovė Aušrinė Benediktavičiūtė, šiemet ketinama atidaryti dar vieną nuotykių parką – esą jau rengiamasi pradėti statybos darbus, tačiau pašnekovė sakė kol kas neatskleisianti miesto. Šiemet ketinama pasiūlyti ir papildomą pramogą Druskininkų lankytojams – čiuožinėjimą vandenlentėmis.
„Lankytojų skaičius priklauso nuo sezono, tačiau jų nuolat daugėja – miestiečiai atranda nuotykių parkus, – pasakojo A. Benediktavičiūtė. – Mūsų lūkesčius viršija grįžtančių žmonių srautas: yra daug tokių, kurie pamėgo šią pramogą ir ją propaguoja kaip aktyvų laisvalaikį.“
Pasak „Uno Parks“ rinkodaros vadovės, į nuotykių parkus atvykti dažnai renkasi ir įmonės, kurių kolektyvai užsisako komandos formavimo mokymus medžiuose.
Srautas nesikeičia
Nuo praėjusių metų žiemos sporto mėgėjai gali džiaugtis ir visus metus veikiančia žiemos pramogų arena „Snow Arena“ Druskininkuose. Bendrovės konsultantė Sigita Stasiukynienė pasakojo, kad po sniego arenos atidarymo poilsiautojų skaičius arenoje visus metus buvo panašus – žiemą, rudenį ir pavasario pradžioje. S. Stasiukynienės teigimu, nuo „Snow Arenos“ atidarymo per 8 metų mėnesius čia apsilankė daugiau nei 18 tūkst. žmonių.
„Pagrindinė pramoga „Snow Arenoje“ yra slidinėti slidėmis. Pastaruoju metu didėja ir snieglentininkų srautas“, – sakė S. Stasiukynienė. Pašnekovė pridūrė, kad į sniego areną dažnai atvyksta ir šeimos, norinčios išbandyti kalnų slidinėjimo sportą.
Apsilankyti suaugusiam asmeniui savaitgalį „Snow Arenoje“ kainuoja 95 litus, o slidinėjimo įranga papildomai gali kainuoti nuo 50 iki 80 litų.
Domisi įmonės
Alternatyva mėgstantiems ne tokias ekstremalias pramogas – orientaciniai žaidimai ir ekskursijos. Tokius užsiėmimus grupėms organizuoja Vilniuje įsikūrusi pramogų agentūra „Vaiduokliai“. Agentūros projektų vadovė Vaida Šulniūtė pasakojo, kad orientaciniais žaidimais dažniausiai susidomi įmonių kolektyvai. Ji pateikia ir žaidimo pavyzdį: populiariausias orientacinis žaidimas įmonėms – „Fototaškai“. Žaidimo metu kolektyvo nariai suskirstomi į grupeles. Kiekviena grupelė gauna nuotraukas, kuriose pavaizduota Vilniaus miesto vieta, o grupės nariai nuotraukose pavaizduotas vietas turi rasti ir nufotografuoti tokiu pat kampu.
Populiariausios bendrovės rengiamos ekskursijos – „Vaiduokliška naktis“ – kelių valandų kelionė po Vilniaus senamiestį naktį, „Alaus turas“ – pasivaikščiojimas po Vilnių degustuojant ir pramoga, pavadinimu „Paklaidinimas miške“.
Pasak V. Šulniūtės, dažniausiai tokias pramogas renkasi 15–20 žmonių grupės. Pramogos grupei priklausomai nuo siūlomų žaidimų kainuoja – 400–800 litų. Tačiau pasirinkus asmeninius užsakymus pramogų kaina gali siekti ir 5 tūkst. litų.
Kaimo nišos neišnaudotos
Mėgstantys pailsėti nuo miesto šurmulio vis dažniau renkasi kaimo turizmo sodybas. Kaip pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentas Linas Žabaliūnas, kaimo turizmo sektorius, palyginti su 2010-aisiais, pernai ūgtelėjo 11 procentų. Panašaus augimo tikimasi ir šiemet – mat pirmi trys šių metų mėnesiai viršijo daugumos sodybų savininkų lūkesčius.
L. Žabaliūnas sakė, kad šiemet kaimo turizmo sodybų savininkus nustebino susidomėjimas kaimo sodybų verslo renginiais: įmonės vis dažniau vyksta į kaimo turizmo sodybas rengti konferencijų, seminarų ar mokymų.
„Vartotojai dažnai renkasi ir etnokultūros, etnografijos, tradicinių amatų ar kulinarinio paveldo sodybas, tačiau kaimo turizmo sodybos labai lėtai tampa specializuotos. Mes čia turime nišą, tačiau ji dar nėra iki galo išnaudota ir mes visų klientų poreikių patenkinti nespėjame“, – komentavo L. Žabaliūnas
Pasak pašnekovo, amatų programos leidžia susipažinti su senovės lietuvių amatais – grikių auginimu, žvakių liejimu, sužinoti apie juodąją keramiką ir t. t. „Yra sodybų, kurios siūlo aktyvesnių pramogų, pavyzdžiui, šaudyti iš lanko, arbaleto. Tokių specializuotas paslaugas teikiančių sodybų daugėja – kai pradedame siūlyti kompleksines paslaugas, tuomet ir atsiranda kaimo turizmo stiprybė“,– aiškino L. Žabaliūnas.
LKTA prezidento teigimu, pernai, remiantis statistikos departamento duomenimis, kaimo turizmo paslaugų apgyvendinimo kaina priklausomai nuo vietos ir programos siekė 31–48 litus.
Faktai: Pramogų kainos
Vieno skraidymo parasparniu kaina vidutiniškai siekia apie 100 litų
10 minučių pasivažinėjimas vandenlente parkuose svyruoja nuo 20 iki 30 litų
Statistikos departamento duomenimis, apsilankyti kaimo turizmo sodyboje kainuoja 31–48 litus.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 15 (77) balandžio 16-22 d. ) rubrikoje „Laisvalaikis“.
