Tačiau tai vis tiek nesunaikino atlikėjui įprasto bruožo – kuklumo. Paklaustas, ar kada mokėsi muzikos, jis drąsiai rėžė – „ne“. Ir prasitarė, kad grupė „Lemon Joy“ susikūrė iš draugų, o ne muzikos virtuozų būrelio. Keli iš jų tuomet dar nė nemokėjo groti.
Grupės lyderis patikino, kad muzikaliai augo tik scenoje, tačiau paskui vėl kukliai išlemeno: „Kad ir dabar mes nesame profesionalai“.
Visgi vieną grupės bruožą, kuriuo didžiuojasi, I. Kofas įvardijo: „Mes esame kur kas laisvesni, nei tie, kurie muziką kuria ir atlieka taisyklingai“.
Pokalbio eigoje paaiškėjo, kad laisvė jam – didžiausias gyvenimo džiaugsmas. Net studentavimo laikai atlikėjui nepaliko malonių įspūdžių.
„Kuomet pradėjau dailės mokyklą, nustojau kurti. Viskas per daug suspausta į rėmus“, – prasitarė I. Kofas ir atskleidė, kad piešimu dabar užsiima tik kalbėdamas telefonu, kai nėra ką veikti.
Nors apie muziką I. Kofas galėtų papasakoti daug, pokalbiai apie asmeninį gyvenimą jam – tabu. Vyras tik gerokai pastūmėtas atskleidė, kad šiuo metu gyvena vienas. O paklaustas apie prasčiausią kada vykusį pasimatymą patikino, kad nė iš vieno pabėgti dar neteko.
„Reikia juk sumokėti sąskaitą kavinėje“, – rėžė I. Kofas.
