48 metų moteris šiandien išdrįsta atskleisti visas nelaimės smulkmenas ir tikina vis dar mylinti savo vyrą, kuris po 7 metų kalėjimo buvo paleistas į laisvę jau praėjusią savaitę.
Connie Culp (nuotr. SCANPIX)
„Prisimenu viską: kaip jis laikė ginklą prieš mane, pagrasino ir galiausiai iššovė tiesiai į veidą. Šis atsiminimas paliko pėdsakus visam gyvenimui, – pasakoja ponia Culp. – Nuo to laiko kai susituokėme, jis prieš mane pakėlė ranką vos kelis kartus. Tačiau niekada negalėjau pagalvoti, kad kada nors nueisime taip toli.“, – pasakojo moteris
Nepaisant visų vyro skriaudų, moteris tikina jį vis dar mylinti. „Turbūt myliu jį tik dėl to, kad jis - mūsų vaikų tėvas. Negalėčiau pradėti su juo gyvenimo iš naujo. Jis yra pernelyg pavydus ir jam dažnai prasideda įniršio priepuoliai. Kartais jis daužydavo viską, kas pasitaikydavo po ranka, įskaitant ir mano karate turnyro prizus. Tą vakarą jis buvo kaip niekada įpykęs, todėl griebė šautuvą ir šovė į mane.“
Connie Culp (nuotr. SCANPIX)
„Nenoriu, kad žmonės gailėtų manęs, noriu, kad su manimi elgtųsi lygiai taip pat, kaip ir prieš nelaimę. Jei nuolat gręžiosiuosi į praeitį, neturėsiu normalaus gyvenimo“, – tikina nukentėjusioji.
Po šūvio į savo žmoną, ponas Culp (52 m.) įrėmė ginklą sau į burną ir iššovė, tačiau taip pat kaip ir jo žmona, patyręs sunkius sužalojimus, išgyveno.
„Jis niekada nepripažino savo kaltės, visada kaltino kitus, bet ne save, – pasakoja ponia Culp. – Tiesą sakant, jis netgi pyksta, kad įdaviau jį policijai“.
Sutvarkiusi skyrybų dokumentus moteris išsikraustė iš jų bendrų namų Blombingdeile, Ohajuje ir šiandien yra laiminga esanti gyva bei galinti džiaugtis savo vaikais ir anūku.
Connie Culp (nuotr. SCANPIX)
Ponia Culp savo operacijos laukė daugiau nei ketverius metus. Pasak Chad Gordon, vieno iš chirurgų, atlikusio operaciją, jai buvo būtina persodinti visą veidą, todėl reikėjo sulaukti jos amžiaus donorės. Netrukus poniai Culp buvo persodintas ką tik mirusios nuo širdies priepuolio moters veidas.
Vyriausioji chirurgė, gydytoja Maria Seimionow ir jos medikų komanda užtruko daugiau nei 20 valandų, kad suteiktų moteriai normalaus veido išvaizdą. Medikai jos skruostikauliams atkurti panaudojo šonkaulių gabaliukus, o viršutiniam žandikauliui — kojos kaulą. Jai taip pat buvo persodinti nesuskaičiuojami kiekiai odos lopinėlių nuo šlaunų.
Connie Culp prieš šūvį, po šūvio ir po operacijos (nuotr. SCANPIX)
Medicinos sesuo lankosi pas ponia Culp tris kartus per savaitę ir tikrina jos sveikatos būklę. Moteris taip pat vartoja nemažą kiekį medikamentų, padedančių naujiems veido audiniams prisitaikyti prie naujo organizmo. Būdama beveik akla moteris pati viena negali atlikti net paprasčiausių namų ruošos darbų.
„Turiu ne vieną elektroninį pagalbininką namuose, pavyzdžiui vaistų dėžutę, kuri kaskart suskamba, kai reikia išgerti vaistus. Arba specialų žadintuvą, kas valandą primenantį, kiek šiuo metu yra valandų. Drabužių „skeneris“ padeda išsirinkti vienodos spalvos kojines ir kitus drabužius.“
Ji taip pat vaikšto su lazdele, o vietiniai parduotuvės darbuotojai padeda moteriai išsirinkti tinkamus maisto produktus.
Connie Culp prieš šūvį (nuotr. SCANPIX)
„Šiandien galiu vaikščioti iškelta galva, nes kas rytą žiūrėdama į atvaizdą veidrodyje pasidarau makiažą. Negaliu gerai matyti savo atvaizdo, bet kontūrus įžiūriu. Žinau, kad tai ne mano veidas, bet džiaugiuosi, kad apskritai jį turiu“.
Moteris yra laiminga turinti anūką Maddoxą bei vaikus Steveną ir Alicia, kurie padeda mamai susitvarkyti namuose. Kad sustiprintų lūpų raumenis, ponia Culp kasdien atlieka paprastus pratimus, laikydama dantų šepetėlį tarp lūpų kaip įmanoma ilgiau. Nors ji jau geba susiraukti, šypsotis jai dar gana sunku. Pasak medikų, šypsena reikalauja didesnio raumenų darbo. Bet tai jau kitas moters tikslas.
Connie Culp (nuotr. Gamintojo)
Be to, ji turi ir visuomeninių tikslų. Ponia Culp yra susirinkimų dėl organų donorystės ambasadorė. „Jei mano darbas padidins donorų ir atliekamų transplantacijų skaičių, būsiu išties laiminga. Mano pirmasis stebuklas įvyko, kai išgyvenau po šūvio į veidą, o antrasis – kai pavyko išgyventi veido transplantacijos operaciją. Šiandien, jaučiu, kad mano gyvenimas nestovi vietoje, todėl noriu padėti ir kitiems.“
