Pasaulinė pasiutligės diena minima kasmet rugsėjo 28 dieną. Tai yra Luiso Pastero, kuris pirmasis su bendraautoriais sukūrė vakciną nuo pasiutligės, mirties minėjimo diena.
Pasaulinės pasiutligės dienos minėjimo tikslas – teikti informaciją apie pasiutligės pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai bei apsaugos nuo šio susirgimo priemones.
Pasiutligė (rabies, lyssa, hydrophobia) – yra infekcinė liga, kuria serga tiek žmonės, tiek gyvūnai. Jai būdingas galvos ir stuburo smegenų uždegimas. Šia liga užsikrečiama pasiutligės virusą platinančiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau – gleivinę. Pasiutligės sukėlėjas yra neurotropinis RNR-virusas, kuris priklauso Rhabdoviridae šeimai, Lyssavirus genčiai. Pasiutligės rezervuaru gamtoje yra laukiniai gyvūnai, platinantys pasiutligės virusą.
Pasiutligė nustatoma 150 pasaulio šalių. Kasmet nuo pasiutligės miršta apie 55000 pasaulio gyventojų. 40 proc. sergančiųjų pasiutlige sudaro jaunesni kaip 15 metų vaikai. 99 proc. nuo pasiutligės mirusių žmonių šia liga užsikrečia įkandus pasiutlige sergantiems šunims. Skiepai nuo pasiutligės apsaugo nuo susirgimo pasiutlige. Kasmet pasaulyje nuo pasiutligės imunizuojama daugiau kaip 15 milijonų žmonių. Tai apsaugo nuo mirties apie 327000 pasaulio gyventojų.
Gyvūnams pasiutligės inkubacinis periodas – nuo 2–3 savaičių iki 1–2 mėnesių, rečiau – iki 3 metų. Sergantys gyvūnai 3–5 ligos dieną nugaišta. Visų rūšių gyvūnams būdingas požymis – pakitęs elgesys. Geriausiai ištirta šunų pasiutligė. Skiriamos dvi ligos formos: šėlstamoji ir ramioji, arba paralyžinė. Ligos eigai būdingos trys stadijos: prodrominė, sujaudinimo ir paralyžiaus. Šėlstamosios formos prodrominė stadija trunka 1–2 paras (šuo neėda, slepiasi, nuolat laižo įkandimo vietą), sujaudinimas –2–3 paras (šuo visus puola, graužia ir ryja įvairius daiktus, blaškosi, užkimsta balsas, gausiai seilėjasi, atsiranda vandens baimė). Ramios formos atveju sujaudinimo nebūna. Paralyžiaus stadijoje sutrinka kramtymas ir rijimas. Galimos atipinės pasiutligės formos.
Pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai, praranda savisaugą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus. Naminiai gyvūnai tampa agresyvūs, bėga iš namų. Ligos pradžioje šunys būna apatiški, neėda, negeria. Vėliau ima staugti, blaškytis, loja užkimę, nenuryja vandens, ėda neėdamus daiktus, 2–3 dieną atsiranda paralyžius, nukamba apatinė lūpa, seilėjasi, sunkiai keliasi ir gaišta. Susirgę galvijai nustoja ėdę, panašu lyg būtų paspringę, iš snukio teka seilės, mykia. Pasiutligės virusas labai jautrus išdžiūvimui, dezinfekcinėms medžiagoms, dėl šios priežasties viruso plitimas per išorinės aplinkos objektus mažai tikėtinas.
Norint apsisaugoti nuo pasiutligės, kiek įmanoma reikėtų vengti kontakto su laukiniais, valkataujančiais gyvūnais. Labai svarbi miestuose valkataujančių gyvūnų kontrolė. Būtina izoliuoti įtartinai besielgiančius ar įtariamus sergant pasiutlige gyvūnus. Gyvūnui įkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jei kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. Akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu.
Vienintelis pasiutligės prevencijos būdas apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui yra vakcinacija. Kasmet profilaktiškai nuo pasiutligės turi būti vakcinuojami visi gyvūnai augintiniai. Endeminėse zonose rekomenduojama vykdyti laukinių gyvūnų (lapių, usūrinių šunų) vakcinaciją naudojant jaukus su vakcina nuo pasiutligės.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka pasiutligės paplitimo bei naminių ir laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumo tyrimus, teikia mokslinę ir techninę pagalbą pasiutligės prevencijos, likvidavimo ir kontrolės klausimais.
2010 metais pasiutligės paplitimas Lietuvoje buvo mažiausias per paskutinius trejus metus. 2008 metais pasiutligės paplitimas buvo 4,6 proc., 2009 metais – 5,6 proc., 2010 metais – 2,8 proc. Laukinių gyvūnų pasiutligės paplitimas buvo 3,5 proc., o naminių gyvūnų pasiutligės paplitimas – 0,7 proc. Pasiutligė buvo nustatyta 1 (0,7 proc.) šuniui, 1 (1 proc.) katei, 14 (3,1 proc.) lapių, 13 (4,1 proc.) mangutų ir 4 (6,9 proc.) kiaunėms. 2008 metais 61,7 proc., 2009 metais 74,4 proc. ir 2010 metais 70,5 proc. tirtų laukinių gyvūnų suėdė jaukus su vakcina nuo pasiutligės. Jaukus su vakcina nuo pasiutligės suėdė 82 proc. tirtų lapių ir 62,8 proc. mangutų. Daugiausiai jaukų su vakcina nuo pasiutligės suėdė suaugusios lapės. Vakcinacijos efektyvumas pagal antikūnų susidarymą prieš pasiutligės virusą 2010 metais buvo 59,6 proc., o 2009 metais – 49,7 proc. 2010 metais šunų vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumas buvo 93,2 proc., kačių – 99,2 proc. ir šeškų – 90 proc. Gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumas 2008 metais buvo 98,2 proc., 2009 metais – 93,8 proc. ir 2010 metais – 94,3 proc.
Per 2011 m. 8 mėnesius Lietuvoje buvo nustatyta 10 pasiutligės atvejų, iš kurių 8 laukinių gyvūnų pasiutligės atvejai ir 2 naminių gyvūnų pasiutligės atvejai. Pasiutligė buvo nustatyta karvei, šuniui, 3 lapėms ir 5 mangutams. Per 2011 m. pirmą pusmetį jaunų lapių vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumas buvo 45 proc., o suaugusių lapių – 53,7 proc. Jaunų mangutų vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumas buvo 50 proc., o suaugusių mangutų – 47,2 proc. Jaunų lapių vakcinos nuo pasiutligės suvartojimas buvo 67,2 proc., o suaugusių lapių – 82,8 proc. Jaunų mangutų vakcinos nuo pasiutligės suvartojimas buvo 46,2 proc., o suaugusių mangutų – 55,5 proc.
Saugokime save ir savo augintinius nuo pasiutligės.
