„Kainos beprotiškai kyla. Nueini į parduotuvę – keli užkandžiai, keli produktai, ir jau 30 eurų. O realiai net nėra, ką į tą krepšelį pasižiūrėti“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja Viktorija.
Maistas, drabužiai, mokykla – išlaidos nesibaigia niekada
Ketvertuko mama neslepia: kiekviena savaitė – naujos išlaidos.
„Dabar prasideda kalėdinis laikotarpis, vaikų yra keturi. Mokyklos renginiai, edukacijos, dovanos, išvykos – kiekvieną savaitę susidaro didelės sumos, nes kažkas vyksta: edukacija, išvažiavimas, dalyvavimas mokamuose konkursuose ar olimpiadose. Gal ne visiems vienodai, bet vis tiek – jie eina į tris skirtingas klases, todėl nuolat atsiranda išlaidų“, – pasakoja ji.
Ji stebi tą pačią tendenciją jau trejus metus – mergaičių skyriuose pilna gražių, stilingų drabužių, o berniukams siūlomas menkas asortimentas, dėl kurio net batai šeimai tampa rimta išlaida.
„Laksčiau per du didžiausius Panevėžio prekybos centrus tris valandas. Man svarbu, kad būtų trys vienodi drabužiai ir kaina prieinama, bet rasti beveik neįmanoma. Stoviu parduotuvėje ir matau tą patį ženklą, kurį stebiu jau trejus metus – tiesiog nekenčia berniukų skyriaus. Atsisuki į mergaičių skyrių: kokios gražios suknelės, striukės... O berniukams – nieko. Ir tada nebesupranti, kodėl taip yra. Juk ir berniukui norisi kažko kokybiškesnio, ne vienkartinio, bet viskas kainuoja. Tie patys batai – irgi didelės išlaidos.“
Kaina auga ne tik drabužiams. Lankomi būreliai, sustiprintos klasės, fotosesijos, prailgintos grupės.
„Pavyzdžiui, vien tik prailgintos grupės kainuoja apie 80 eurų per mėnesį. Bet auklės už tokią sumą tikrai nesamdysi, korepetitoriai – dar brangiau. O čia vaikas prižiūrimas“, – sako Viktorija.
Ji neslepia – išlaidos nesustoja net po rugsėjo pirmosios.
„Pavyzdžiui, mokslo metams superki visą kanceliariją, o jie per dvi savaites sugeba sugadinti tris rašiklius. Ir turi pirkti vėl, ir vėl. Tai nesibaigiantis procesas. Mokykla apskritai brangesnė nei darželis – dėl aprangos, reikmenų. Pirkom ir naujus džemperius, ir dėvėtus – bet žiūri, kad dėvėtų alkūnės jau pratrintos. Tai nėra taip, kad nupirkai rugsėjį ir iki kitų metų ramu. Kiekvieną mėnesį kažkas suplyšta.“
Net maitinimas, kuris iki 3 klasės nemokamas, realiai nepadengia poreikių.
„Visi nešasi užkandžių – tai vėl papildomos išlaidos. O jei tektų mokėti, pietūs kainuoja apie 5 eurus už vaiką. Porcijos mažos – kartą pamačiau, tai tik juoktis galėjau: keturi maži skryliukai, tokie piršto plonumo. O mano vaikai suvalgo keturis–penkis normalius varškėčius.“
Pasak Viktorijos, nors jų mokykla ir prailginta grupė puikios, realios išlaidos vaikų ugdymui ir sveikatai vis tiek yra milžiniškos – nuo logopedo iki odontologo paslaugų, kurios šeimai atsieina vis brangiau.
„Mums tikrai pasisekė su mokykla ir su prailginta grupe, bet išlaidų vis tiek daug. Logopedas kainuoja, mokytojos paslaugos kainuoja. Vien danties gydymas mums kainavo 37 eurus, o sedacijos kainos – išvis kosmosas. Žmonės net nežino, kad yra valstybės finansuojamos sedacijos, nes privačiai vien tik ji kainuoja apie 700 eurų“, – pasakoja Viktorija.
Vaikai – dirbantys
Viktorija neslepia: jos ketvertukas nuo mažens supranta, kad pramogos socialiniuose tinkluose dažnai turi ir darbo pusę. Ji sąmoningai moko vaikus atsakomybės ir kūrybiškumo.
„Aš visada sakiau: mano vaikai dirba – jie patys užsidirba. Iš šono gal atrodo kitaip, bet mes viską susitariame. Jei važiuojame į pramogas, jie žino, kad reikės nufilmuoti, sumontuoti, įkelti, pareklamuoti. Jiems viskas paaiškinama, jie sutinka – tada ir važiuojame“, – pasakoja ji.
Anot Viktorijos, vaikams svarbu patirti, kas yra realus darbas – todėl kiekvieną jų pastangą ji vertina rimtai. Net kūrybinės veiklos, tokios kaip keramika, virsta tikrais užsakymais.
„Patricija dabar net gavo užsakymą. Lankome keramiką, ir viena mano sekėja pamatė, kaip gražiai ji daro darbus. Paprašė, kad nulipdytų sausaininę. Vaikas darė ją tris savaites – kol nulipdo, kol išdžiūsta, kol nuglazūruoja, kol išdega. Man svarbiausia išmokyti juos, kas yra darbas. Tegu turi patirties – gal galiausiai ir aktoriais taps, kas žino“, – šypsosi Viktorija.
Kova su neveikiančiais įstatymais
Viktorija jau dalyvavo susitikime su premjere, į kurį buvo atrinkta pateikusi savo situaciją ir aktualias temas: neveikiančius įstatymus, piktybinį alimentų nemokėjimą, antstolių bejėgiškumą ir sudėtingą daugiavaikių mamų finansinę padėtį.
Anot jos, visuomenė dažnai nesupranta realybės, su kuria susiduria mamos, auginančios kelis vaikus. Pasak Viktorijos, su keturiais vaikais įsidarbinti praktiškai neįmanoma, o individualiai dirbančioms moterims vis dar tenka aiškintis, kodėl jos esą „nedirba“.
„Įstatymai neveikia, jie realiai yra piktybiškai nemokančių tėvų pusėje. Mano situacijoje antstoliai nieko negalėjo padaryti. Nesvarbu, ar jis dirbo, ar nedirbo – iš jo nieko nebuvo įmanoma paimti“, – sako Viktorija.
Ji pabrėžia, kad net ir tais atvejais, kai tėvai gauna solidžias pajamas, realiai jas išieškoti beveik neįmanoma.
„Du mėnesius jis dirbo ir gavo po 3300 eurų, bet antstolis nieko negalėjo padaryti. Automobilis, vertas mažiausiai 40 tūkstančių eurų, buvo perrašytas ant mažosios bendrijos. Jis jį pardavė, man atnešė pinigus už vieną mėnesį ir sako: „Tu paskambink tyrėjai ir pasakyk, kad aš tau daviau pinigų“, – pasakoja ji.
Pasak Viktorijos, tokia praktika nėra pavienė, o sisteminė.
„Jeigu tėvas kartą per metus nupirko vaikui striukę, tyrimą nutraukia, nes neva „prisideda kiek gali“. Piktybiškai nemoka, žemina mamas, bet institucijos vis tiek jį gina“, – teigia ji.
Viktorija sako neketinanti nusileisti ir pastebinti, kad Lietuvoje vis daugiau moterų nebebijo garsiai kalbėti apie problemas, kurios ilgą laiką buvo ignoruojamos.
Apie viešą kritiką
Viktorija sako, kad didžiausią šoką jai kelia ne tik piktybiškai nemokantys tėvai, bet ir visuomenės požiūris – ypač kitų moterų.
„Jų požiūris toks: „Reikėjo galvoti, kam skėsti kojas. Jis tau nemokėjo ir nemokės, tai kodėl turi mokėti?“ Bet baisiausia – kai moteris moteriai yra priešas. Kai sako: „Aš jai nemokėsiu pinigų, ji už mano pinigus keliauja.“ Jie rimtai galvoja, kad už 300 eurų galima išlaikyti vaiką visą mėnesį ir dar į Turkiją išvažiuoti“, – piktinasi ji.
Anot Viktorijos, situacija groteskiškai absurdiška – tėvai, kurie alimentų nemoka, neretai gyvena geriau, keliauja dažniau ir atvirai demonstruoja prabangą.
„Mano vyras per 10 mėnesių keturis ar penkis kartus išvažiavo pailsėti į Turkiją ir Egiptą. Ir aš tai traktuoju paprastai – jis keliauja už mano vaikų pinigus“, – sako ji.
Viktorija tikina – jei visuomenė leidžia sau smerkti moteris dėl to, kad kovoja už vaikų teises, ji turi atsakymą.
„Jeigu jie man sako: „Reikėjo galvoti, su kuo susidedi“, tai aš dabar sakau jiems tą patį: reikėjo galvoti, su kuo ženijasi, kam vaikus darai ir kokie Lietuvoje įstatymai“, – atkerta ji.
Pasak jos, problema Lietuvoje – sisteminė: teisės aktai neveikia, procesai lėti, mamos pavargusios, o biurokratija didžiulė. Moterys dažnai net nebeieško teisybės, nes žino, kad procedūros kainuos daugiau nei atneš naudos.
„Moteris nenori tampytis po teismus, nes žino, kad vis tiek nieko nelaimės. Išlaidų bus daug, nervų dar daugiau. Daugelis net nesikreipia“, – sako Viktorija.
Ji įsitikinusi, kad realūs pokyčiai prasidės tik tuomet, kai alimentų nemokėjimas taps ne patogia landa, o rimta pasekmė.
„Reikia griežtinti tvarką. Priverstiniai darbai – šluoti gatves. Vairuotojo teisės – atimti. Latvijoje tokio bardako nėra – ten įstatymas veikia. O pas mus viskas tik švelninama“, – priduria ji.
Skyrybų procesas
Viktorija sako, kad net ir oficialiai pasibaigus skyrybų procesui ramybės nėra – pažadai, manipuliacijos ir netikėti sprendimai tęsiasi iki šiol.
„Lapkričio 5-ąją paskelbė skyrybų nuosprendį. Jis sakė: „Neapeliuosiu.“ Aš pasitikėjau. O jis vis dėlto parašė apeliaciją, o aš – ne. Įsivaizduojat? Dantis sukandus laukiu pirmadienio. Moterys, mokykitės – netikėkit jais, nepasitikėkit.“
Pasak jos, situacija peržengė ribas – buvęs partneris dabar net pretenduoja į vaikų automobilį, kurį vienu metu finansavo savivaldybė.
„Jis dabar net pretenduoja į vaikų automobilį. Į tą, kuriam pinigus skyrė Panevėžio miesto savivaldybė. Iki kokio lygio?“
Viktorija pateikia pavyzdžius, kurie, jos teigimu, atskleidžia sisteminį institucijų aklumą.
„Penkerius metus tėvas nebendravo su vaiku, jo neišlaikė. Vaikas jo nepažįsta, jis jam svetimas dėdė iš niekur. Bet vaikų teisės sako: „Jūs privalot duoti.“ Pradeda mamai baudas skaičiuoti. Ar tai normalu?“
Keturių vaikų mama sako, kad daug moterų net nežino savo teisių, o institucijos jas baudžia už situacijas, kurių jos ne tik nesukūrė, bet ir stengiasi ištaisyti.
„Labai daug kas nežino, kad jei tėvas pusę metų nebendrauja ir neišlaiko, galima riboti tėvystę. Bet institucijos gina jį – ne vaiką, ne mamą. Vaikas sako: „Tėti vėl dingo, tėti vėl melavo.“ O jie tai traktuoja kaip nuteikinėjimą.“
Pasak jos, toks chaosas tiesiogiai žaloja vaikus ir palieka mamas kovoti vienas, be jokios realios sistemos pagalbos.
„Vaiko išlaikymas ir bendravimas – du visiškai skirtingi dalykai. Bet jeigu tas vaikas penkerius metus būtų numiręs iš bado – niekam neįdomu. Staiga jis atsiranda ir terorizuoja mamą bei vaiką – institucijos gina jį.“
„Norėjome tik katinuko“
Viktorija sako, kad net paprastas noras padovanoti vaikams katinuką virto kelių savaičių chaosu, įtampa ir nusivylimu.
„Aš niekada nebūčiau pagalvojusi, kad taip sunku pasiimti iš prieglaudos paprastą katinuką“, – prisipažįsta ji.
Per ketvertuko gimtadienį šeima paprašė svečių vietoj balionų atnešti maisto gyvūnams, o po mėnesio nuvyko viską pristatyti į prieglaudą. Ten ir pamatė katę, kuri, rodėsi, puikiai tiktų šeimai: meili, rami, nebijanti vaikų.
Tačiau nuo to momento viskas pasisuko keista kryptimi. Vieną minutę katė jiems rezervuojama, kitą – pranešama, kad ji serga ir bus išvežama į užsienį.
„Aš rašau jiems: gal galite pasiūlyti kitą katiną? Kačiuką? Ką nors? Atsakymas toks, lyg išvis nieko pasaulyje neturėtų: nėra, nebus, nieko neturime“, – sako mama.
Po kelių dienų ji tuos pačius gyvūnus pamatė mugėje Panevėžyje – su jais buvo renkami pinigai, vedamos edukacijos.
„Tu nori padaryti gerą darbą, o tau gyvūno tiesiog neduoda. Kas kaltas šeimoje? Aš. Kas turi klausytis vaikų emocijų? Aš“, – atvirauja ji.
Šiandien šeima vis dar be katiniuko, nors tai – didžiausia vaikų kalėdinė svajonė.
Kalėdos ketvertuko namuose
Šventinis laikotarpis Viktorijos namuose prasideda anksti, tačiau gruodis vis tiek pralekia kaip viena diena.
„Dabar laikas tiesiog žaibiškai lekia. Visur šurmulys, visi skuba, o su vaikais veiklos ir taip daug“, – sako ji.
Eglė jų namuose pastatoma iš anksto, tačiau tikroji puošimo ceremonija – tik per Kūčias. Tai tradicija, atsinešta iš vaikystės pas močiutę.
„Viešbučiai, SPA, pramogos – viskas per šventes iškart pabrangsta. Todėl geriau planuoti keliones per mokslo metus, kai galima ir nuotoliu mokytis, ir kainos mažesnės“, – aiškina Viktorija.
Šiemet ji ypač laukia sniego – vaikams tai didžiausia pramoga. O taip pat pati kūrybiškai ruošiasi Kalėdoms: savo ketvertui išsiuvinėjo megztinius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
