Panevėžio ketvertuko mama Viktorija atsivėrė apie kainas Lietuvoje ir skyrybas: „Moterys, mokykitės – netikėkite jais“

Jos gyvenime kovos, dėl visko kovoja ir kovoja, gal reiktų apsiraminti? Nes tas pastovus viešumas ir varymas ant vaikų tėvo jo geresniu tėvu tikrai nepadarys. Gyvena normaliai, vaikai jau paaugę, parėdyti, pavalgę tai iš kokių pinigų jeigu tėvas nieko neduoda o pati nieko neuždirba?

Žinojai kad turėjo žmona pati pasirinkai, vaikus išleidi į mokyklą eik į turgų dirbti, darbas iki 14 val, ten žmonės su aukštaisiais išsilavinimas dirba, man buvo blogai ėjau ir dirbau ir nekreipiau dėmesio kas ką kalba, darbą galima susirasti, bet visada randi priežastį, tiesiog įprastai taip gyventi.

Jums negalima duoti katinuko... Užtampys vaikai, čia ne žaisliukas

Lauke pasigauk pilna laksto benamių katinų, pasigauk, išmaudyk , išgydyk ir turėsi.

Mieloji, aš nekovočiau Aš nekovojau, neprašiau nei alimentų, nei kad duotų vaikui pavardę, o tas jau buvo pasiruošęs visokiems scenarijams, kad draskysiuos, reikalausiu, tada jis mane kankins ir mėgausis. Numačiau tuos žingsnius į priekį. Nieko absoliučiai neprašiau. Pasakiau, palieki mane ramybėj, o aš iš tavęs neprašau jokių pinigų. Ir neliko jokių mus siejančių gijų, nebuvo skambučių, susitikimų teismuose. Aš to nenorėjau. Ir numirė po kelių metų, dar nebuvo nė 40. Jei draskasi, ardaisi, kovoji, tu tęsi jūsų istoriją, jis niekur nuo jūsų nedingo, tu net vadini jį "mano vyras". Tu nuo jo dar neatsiskyrei, jūs tebegyvenat kartu, tik kitaip. Pagalvok, kas tau svarbiau - tavo ir vaikų ramybė ar noras kažkam kažką įrodyti? Paleisk situaciją, pasitikėk visata, likimu, karma. Gyvenimas viską sustatys į vietas. Kaip japonai sako, atsisėsk ant upės kranto ir ramiai lauk, kol praplauks tavo priešo lavonas. Mano atveju praktiškai taip ir atsitiko.

Vėl šita dejuojanti bedarbė iš išmokų net ir kuro užsipila ir pakeliauja ir pavalgius gerai ir apsirengia iš pašalpų, bet vis nepatenkinta.

ar placiai atsivere

katinas išprotės, geriau energingas, dėmesį mėgstantis šuo, su kuriuo dūktų lauke

Norisi palaikyti šią mamą, tik kam tos netikros laimingos instagraminės fotosesijos? Rodykite savo tikrąjį gyvenimą. Tos laimingos akimirkos pasipuošus - labai retos, galite jas rodyti, bet kam taip persistengti, kam vaizduoti, kaip linksmai nerūpestingai gyvenate. Mokote vaikus visuomenei rodyti blizgią išorę, apsimesti kad viskas gerai, gyventi kažkokius du skirtingus gyvenimus, kaip neseniai gyvenote su vyru pati (ir nepadarėte išvadų)

Kur kol jojo ant vyro kupros viskas buvo ciki. Kai vyras pasake kad pajudink subine ivyko skirybos