Apie S. Kudirkos netektį rašoma Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo parapijos puslapyje.
„Mirusiojo valia, jis nebus šarvojamas. Laidotuvių šv. Mišios vasario 13 d., pirmadienį, 12 val., Griškabūdžio parapijos bažnyčioje. Po to 13 val. laidotuvės Pilviškių (Šilelio) kapuose.
Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia. Tegul ilsisi ramybėje. Amen“, – rašoma internetiniame puslapyje.
S. Kudirka gimė 1930 metais Griškabūdyje, 1952 metais baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 metais buvo Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis radistas.
S. Kudirka 1970-aisiais per JAV ir SSRS žvejybos organizacijų vadovų susitikimą, kuris vyko JAV teritoriniuose vandenyse, peršoko iš sovietinio laivo į Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos katerį ir pasiprašė politinio prieglobsčio, šis jo poelgis įamžintas režisierės Giedrės Žickytės filme „Šuolis“.
1971-ųjų gegužę S. Kudirka buvo nuteistas 10 metų kalėti Pskove, Mordovijos lageriuose. Jo motinai, gimusiai JAV, atgavus JAV pilietybę, JAV administracijos pastangomis 1974 metais jis iš kalėjimo išleistas, su šeima išvyko į JAV, kur dalyvavo lietuvių organizacijų veikloje, skaitė paskaitas apie komunistinį režimą Sovietų sąjungoje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jis grįžo gyventi į šalį.
S. Kudirka buvo Lietuvos kovos už laisvę simbolis, 2008 metais jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje „EIDF 2021“ Pietų Korėjoje režisierės Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“ pelnė pagrindinį „Grand Prix“ festivalio apdovanojimą, rašoma pranešime spaudai.
Filmas, pasakojantis apie lietuvių jūreivį Simą Kudirką, 1970 metais išdrįsusi iš sovietinio laivo peršokti į JAV pakrančių apsaugos katerį ir paprašyti politinio prieglobsčio, dalyvavo pagrindinėje konkursinėje festivalio programoje „Festival Choice – Global“.
Tai jau septintasis tarptautinis apdovanojimas, kurį pelnė lietuvių režisierė su savo filmu „Šuolis“. Filmas jau yra laimėjęs prizus Amerikoje ir Europoje.
„Nepaprastai džiaugiuosi, kad šį kartą filmas buvo įvertintas ir Azijoje. Gaila, kad dėl Covid ribojimų negalėjau vykti į Pietų Korėją atsiimti prizo“, – sako režisierė, kurios iš anksto įrašytą padėkos kalbą tiesiogiai transliavo Pietų Korėjos televizija.
Savo kalboje lietuvių režisierė, pasisveikinusi korėjietiškai, sakė pirmiausia norinti padėkoti pagrindiniam savo filmo herojui S.Kudirkai už suteiktą galimybę sukurti šį filmą. Režisierė savo kalboje akcentavo, kad nors lietuvio jūreivio drąsus šuolis į laisvę įvyko prieš pusę amžiaus, jis ir šiandien rezonuoja, sukeldamas aktualią diskusiją apie žmogaus laisvę, apie žmonių vienybę, humanizmą, suteikiant prieglobstį jos prašantiems ir žmogaus teises, kurios šiandien yra svarbesnės nei bet kada anksčiau.
Prezidentas, Seimo pirmininkė pareiškė užuojautą dėl S. Kudirkos mirties
Šalies vadovai sekmadienį pareiškė užuojautą dėl jūreivio, pasipriešinimo sovietų režimui dalyvio Simo Kudirkos mirties.
„Neįtikėtino stiprumo bei giedro požiūrio į gyvenimą, išskirtinio humoro jausmo asmenybė. Simas Kudirka simbolizuoja kartą, kuri nesusitaikė su sovietinio režimo primestomis taisyklėmis, nenorėjo vaidinti jam skirto visuomenės sraigtelio vaidmens ir demonstratyviai atsuko sistemai nugarą. Jis padrąsino ir kitus padaryti lygiai tą patį“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos vadovo užuojautoje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog Lietuva neteko vieno iš pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui simbolio, kuris įrodė, kad priespauda neįmanoma užgožti laisvės troškimo.
„Simo Kudirkos drąsus šuolis tapo vienu iš išsilaisvinimo ir blogio imperijos žlugimo pirmųjų šauklių. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, jį pažinojusius ir tuos, kuriuos jis įkvėpė“, − pranešime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Eidamas 93-iuosius, S. Kudirka mirė šeštadienį.
S. Kudirka buvo Lietuvos kovos už laisvę simbolis, 2008 metais jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
