Mokslininkai prognozuoja, kad po 50-ies metų Lietuvos visuomenė taps viena seniausių Europos Sąjungoje. Senstant visuomenei, mirštančių ir nepagydomų ligonių slauga tampa viena aktualiausių sveikatos sistemos problemų.
Vykstant reformoms sveikatos ir socialinės apsaugos sistemose, vis nepavyksta išspręsti slaugos problemų, - žmonės miršta namie neprižiūrėti, vieniši. Trūksta slaugos paslaugų, tačiau trūksta ir informacijos, žmonės nežino, kad silpni ligoniai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, slaugos paslaugas gali gauti namuose. Nemokamai paslaugas namuose silpniems, sunkiai sergantiems suteikia Integruotų sveikatos paslaugų centras. Kalbamės su centro steigėja, gydytoja Raimonda Ulianskiene.
- Kodėl nusprendėte kurti tokį centrą ir teikti pagalbą patiems sunkiausiems ligoniams?
- Iš tiesų, Lietuvoje paliatyvioji slauga žengia tik pirmuosius žingsnius. Vyriausybė tik 2006 metų spalio 17 d. numatė parengti ir patvirtinti Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašą, kuris įsigaliojo 2007-aisias. Prieš aštuoneris metus įsteigtame centre teikiame paliatyviąją pagalbą sunkiai sergantiems žmonėms, nes dirbdama gydytoja ir nuolatos matydama sergančiųjų bėdas, artimųjų pasimetimą, nusprendžiau suburti specialistų komandą ir pagelbėti gulintiems ligos patale ir jų artimiesiems. Pažindama sergančiųjų psichologiją supratau, kad geriausia pagalba jiems – slauga namuose, nes tokiems ligoniams labai svarbi namų aplinka ir namiškių buvimas greta.
- Kodėl turėtume rūpintis žmogaus poreikiais paskutiniame jo gyvenimo etape? Juk yra sergančių, kuriems gydymas dar gali padėti?
- Kiekvieno iš mūsų mirties laikas nėra žinomas. Juk šiuo metu sveikas žmogus gali gyventi trumpiau negu sunkai sergantis. Sunkiam ligoniui, jo šeimai jausti saugumą, palaikymą ir sulaukti realios pagalbos yra labai svarbu. Žinoti, kad problemas, kurios kyla slaugant ligonį, gali padėti išspręsti specialistai – vadinasi, jaustis, kad esi ne vienas su ištikusia bėda. Tokiu būdu galime išvengti baimės susirgti nepagydoma liga, būti fiziškai neįgaliems, o ilgainiui, gali būti, kad ramiau priimsime ir patį mirties faktą. Paliatyvi medicina į mirtį žiūri kaip į normalų procesą. Nereikia jos nei ignoruoti, nei sureikšminti. Paliatyvi medicina siekia suteikti ligoniui visapusišką pagalbą: pagelbėti socialiniuose poreikiuose, psichologinėse problemose, nuraminti kylančias baimes ir savo veikla nori pasakyti, kad jis pirmiausia yra žmogus, vertingas iki gyvenimo pabaigos. Ir kad jis gali būti mylimas bet kokiu atveju.
- Kas tai – palaikomoji slauga?
- Palaikomoji slauga – tai medikamentinė, psichologinė, socialinė pagalba ligoniams, kuriems jau nėra vilties pasveikti. Mūsų rūpestis tokiam ligoniui padėti oriai sutikti mirtį. Paliatyvios slaugos filosofija - sutikę sergantį žmogų, mes jį priimame ir apgaubiame rūpesčiu, suteikiame visokeriopą pagalbą, bandome palengvinti ne tik fizinį, bet ir dvasinį skausmą. Paliatyviosios pagalbos tikslas – mažinti sergančiojo fizines kančias , nustatyti psichologines ir socialines ligonio bei jo artimųjų problemas, padėti jas spręsti stiprinant norą gyventi, o mirtį laikant natūraliu procesu, gerinti artimųjų gyvenimo kokybę, padėti ligonio šeimai ar jo artimiesiems netekties periodu.
- Kokią pagalbą suteikia Centras sunkiam ligoniui?
- Pirmiausia turiu pasakyti, kad paliatyvią pagalbą teikiame visą parą 7 dienas per savaitę. Paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal savo kompetenciją teikia ne mažesnė kaip 3 specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas ir socialinis darbuotojas. Esant poreikiui, ligonį gali konsultuoti psichologas ar psichoterapeutas ir, pageidaujant ligoniui ar jo artimiesiems, – dvasininkas, savanoriai. Specialistai, bendraudami su ligoniu ir jo artimaisiais išsiaiškina ligonio poreikius ir stengiasi padėti, kad ligonis nejaustų skausmo, dvasinių kančių, nekankintų pykinimas, vėmimas, nerimas, nemiga, dusulys, odos problemos. Kartais jų nepavyksta visiškai panaikinti, tačiau sumažinti jas – mūsų pagrindinis darbas ir rūpestis.
- Kas nustato, kad ligoniui reikalinga paliatyviosios tarnybos pagalba?
- Kai visos medicininės galimybės išbandytos, o liga nepasiduoda ir progresuoja, šeimos gydytojas kartu su kitais specialistais prieina prie išvados, kad liga nepagydoma. Tuomet šeimos gydytojas turėtų informuoti ligonį ir jo artimuosius, kad jiems gali būti suteikta nemokama paliatyvi pagalba. Tokią pagalbą į namus teikia Panevėžyje kol kas vienintelė įstaiga – Integruotų sveikatos paslaugų centras.
Idėjos tėvynė – Londonas
Pirmi vėžiu sergančių žmonių slaugos namai Europoje buvo atidaryti Didžiosios Britanijos sostinėje Londone 1967 m. Juos įkūrė slaugė Cecily Saunders. Moters vyras sirgo vėžiu. Gydytojai padarė jam operaciją, paskyrė chemoterapiją, tačiau niekas nepadėjo. Apie tai sužinojusi C.Saunders nenuleido rankų ir nusprendė padėti visiems ligoniams. Ji subūrė grupę savanorių ir pradėjo slaugyti vėžiu sergančius žmones.
