slauga

Atsiradus poreikiui slaugyti artimąjį, kyla daugybė klausimų: nuo to, kur pirmiausia kreiptis, iki to, kas gali priklausyti ir kokias paslaugas galima gauti nemokamai. Prieinamų pagalbos formų yra įvairių, tačiau daugybė slaugančiųjų apie tai nežino ir nepasinaudoja. Plačiau apie tai, kokią pagalbą gali gauti artimąjį slaugantys asmenys, naujienų portalui tv3.lt pasakojo socialinių paslaugų specialistė Justė Pocė.

Kas senatvėje paduos stiklinę vandens, jei šalia nebus nei artimųjų, nei slaugytojo? Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, apie tai ateityje gali tekti galvoti vis daugiau šeimų. Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Valstybės duomenų agentūros prognozėmis, 2050 metais šalyje gyvens daugiau nei 808 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jie sudarys apie 30,2 proc. visų gyventojų – tai beveik kas trečias šalies gyventojas. Palyginti su 2025 metais, vyresnių žmonių bus beveik 205 tūkst.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbią informaciją apie slaugos paslaugas namuose. Įstaiga primena, kad tokia pagalba yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Ji gali būti skiriama žmonėms, kuriems dėl sveikatos sutrikimų sudėtinga savimi pasirūpinti kasdienėje buityje, taip pat pacientams po operacijų, kai reikalinga profesionali priežiūra.

Visuomenei sparčiai senėjant valdantieji imasi naujos reformos – ketinama keisti slaugos ir ilgalaikės priežiūros tvarką. Žadama, kad šias būtinas paslaugas bus galima gauti paprasčiau – „vieno langelio“ principu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu rengia ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektą.

Panevėžio mieste ir rajone veikiančiuose globos namuose vietų skaičius ribotas, o laukiančiųjų eilės skiriasi. Trijuose Panevėžio rajono savivaldybei priklausančiuose globos namuose gali gyventi 51 žmogus, Panevėžyje veikiančiuose Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose – 68, o privačiuose senjorų namuose „Samanota pieva“ Ėriškiuose – 24. Pastarosios įstaigos eilėje šiuo metu laukia daugiau kaip 30 senjorų, o Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose – 12 žmonių.

Rinkimams besiruošiantys konservatoriai siūlo naikinti 120 dienų slaugos limitą ligoninėse ir slaugą nutraukti ne pagal kalendorių, o pagal sveikatos būklę. Opozicija valdančiuosius ragina, kad žmogui prireikus slaugos ar globos, jis neturėtų blaškytis po įstaigas, o paslaugą gautų vieno langelio principu. Valdantieji atkerta – tą konservatoriai galėjo padaryti, kai patys buvo valdžioje. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančias aplinkybes, kuriomis paskutinius savo gyvenimo mėnesius buvo prižiūrima senyvo amžiaus moteris. Slaugos darbuotoja jai davė šunims skirto maisto, o vėliau paaiškėjo ir daugiau rimtų priežiūros trūkumų: moteris ilgą laiką būdavo paliekama viena, o kartais visai negaudavo maisto. Portsmuto miesto taryba dėl įvykio viešai atsiprašė.

Diskusijoje apie senstančią visuomenę pasigendama informacijos bei pagalbos priemonių asmenims, nuolatos prižiūrintiems pensinio amžiaus tėvus. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi Pagalbos moterims linijos Vilniaus skyriaus vadovė Virginija Račiukienė pastebi, kad tėvus ar senelius slaugantys asmenys neretai susiduria su moraline dilema – ar globos namai yra geras sprendimas? Viešnia tikino, kad slaugantys asmenys dažnai patiria kaltės jausmą.

Nors Lietuvoje vis garsiau kalbama apie gimstamumo krizę ir tai, ką reikėtų daryti, jog šeimos norėtų susilaukti vaikų, visgi diskusijoje apie senstančią visuomenę pasigendama informacijos bei pagalbos priemonių nuolatos prižiūrintiems pensinio amžiaus tėvus.

Slaugant senyvo amžiaus ar sunkiai sergantį artimąjį namuose, odos paraudimai, pragulos ir sunkiai gyjančios žaizdos tampa vienu dažniausių iššūkių. Nors iš pirmo žvilgsnio nedidelis paraudimas gali atrodyti nepavojingas, laiku nesureagavus jis gali virsti skausminga ir ilgai gyjančia žaizda. Vasarą ši rizika dar labiau išauga – dėl aukštesnės temperatūros kūnas daugiau prakaituoja, oda ilgiau išlieka drėgna, greičiau sudirgsta, o jau atsiradę pažeidimai gali gyti lėčiau.

Lietuvoje metai iš metų fiksuojama visuomenės senėjimo statistika priverčia susimąstyti, kas laukia tūkstančių šeimų, susiduriančių su artimųjų ligomis.

Slaugos paslaugų sistema Lietuvoje dažnai atrodo sudėtinga ir ne visiems lengvai perprantama, ypač kai artimieji susiduria su staigiai pasikeitusia sveikatos būkle. Nors įprastai manoma, kad pagalba namuose skiriama pagal amžių ar diagnozę, iš tiesų viską lemia realus slaugos poreikis. Taip pat ne visi žino, kad slaugant artimąjį gali priklausyti įvairios išmokos ir kompensacijos, priklausomai nuo nustatyto pagalbos poreikio.

Senėjanti visuomenė – iššūkis, apie kurį Lietuvoje garsiai kalba ne tik politikai, bet ir šeimos, sukančios galvas, kaip kuo tinkamiau pasirūpinti savo pasiligojusiais tėvais ar seneliais bei kur reikėtų kreiptis pagalbos, norint užtikrinti kokybiškas sveikatos, slaugos paslaugas, neatitolinant vyresnės kartos nuo namų, o taip pat giminaičių.

Dažnai visuomenėje manoma, kad, pasibaigus žiemai ir nutirpus sniegui, Ortopedijos-traumatologijos centre dirbantiems medikams sumažėja darbo. Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro bendrosios praktikos slaugytoja Asta Statkutė šį mitą paneigia. Jos teigimu, traumos žmones lydi ištisus metus, todėl šiame skyriuje sunkaus ir atsakingo darbo niekada nestinga.

Lietuvoje dar mažai girdėtos mirties dulos lydi žmones į paskutinį gyvenimo etapą – nuo diagnozės iki paskutinių akimirkų. Jos negydo ir neteikia psichologinės pagalbos, tačiau būna šalia tada, kai žmogui ir jo artimiesiems labiausiai reikia ramybės, išklausymo ir paprasto buvimo kartu. Apie tai naujienų portalui tv3.lt dvasinė asistentė, mirties dula Alma Beniulė.

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius – vieta, kur visą parą gausi specialistų komanda rūpinasi lėtinėmis ligomis sergančių pacientų palaikomojo gydymo, slaugos, paliatyvios pagalbos, individualiais socialiniais, psichologiniaisir fiziniais poreikiais. Tai pacientams leidžia jaustis oriai, o artimiesiems išlikti ramiems, kad sunkiai sergantis ligonis – patikimose rankose. Tai nepamainoma pagalba, kai slaugos namuose galimybės tampa komplikuotos.

Prieš mirtį daugelis žmonių pradeda tarti stebėtinai panašias frazes. Reanimacijos skyriuose ir hospisuose dirbančios slaugytojos pastebi, kad kartais pakanka išgirsti vos kelis žodžius, jog taptų aišku – žmogui liko gyventi vos kelios dienos ar valandos. Mokslininkai ir medikai bando atsakyti, ar tai psichologinė gynyba, ar natūralūs gęstančio organizmo procesai.

Prieš kelis mėnesius mirus globos namuose prižiūrėtai mamai, Reginos nepaleidžia abejonės, ar čia ja išties buvo tinkamai pasirūpinta. Tyrimą siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl to pradėjo ir Akreditavimo tarnyba. Pati globos įstaiga aiškina, kad moters būklė buvo nuolat stebima ir prižiūrima, tačiau toks pablogėjimas buvo sunkiai sukontroliuojamas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ informuoja apie galimybes gauti valstybės apmokamas paslaugas ir paaiškina, kaip jomis pasinaudoti. Šį kartą dėmesys skiriamas slaugos paslaugoms namuose, kurios tampa vis svarbesnės senėjant visuomenei ir augant slaugos poreikiui. Pasak VLK, tokios paslaugos leidžia žmonėms gauti reikalingą pagalbą jiems įprastoje aplinkoje.

Slaugant senyvo amžiaus ar negalią turintį artimąjį, kasdieniai rūpesčiai neretai tampa tokie dideli, kad apie valstybės teikiamą pagalbą paprasčiausiai nebelieka nei laiko, nei jėgų pasidomėti – nors priklausančių paslaugų ir kompensacijų spektras yra gerokai platesnis, nei daugelis įsivaizduoja.  Vis tik praktika rodo, kad daugybė šeimų taip ir nepasinaudoja tuo, kas joms priklauso, nes nežino, nuo ko pradėti, kur kreiptis ir kaip veikia socialinių bei sveikatos paslaugų skyrimo tvarka.

Slaugos specialistė, dirbanti su mirštančiaisiais, pasidalino detalėmis apie tai, ko galime tikėtis, kai artėjame prie gyvenimo pabaigos. Sarah Holmes, organizacijos „Marie Curie UK“ vyriausioji medicinos specialistė, pasidalino detalėmis apie tai, ką reiškia mirti, tikėdamasi, kad tai padės žmonėms jaustis patogiau kalbant apie mirtį, rašoma „ladbible“. Kas vyksta su kūnu, kai pradedame mirti? Mirtis paprastai konstatuojama sustojus širdžiai ir žmogui nustojus kvėpuoti, tačiau paprastai...

Lietuvos slauga tampa matoma tarptautinėje arenoje – Stokholme vykusiame „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ renginyje Švedijos karalienė Silvia apdovanojo slaugytoją iš Kauno Sonatą Tomkevičienę. Renginys subūrė slaugos ekspertus iš įvairių Europos šalių, o jo metu pristatyta ir lietuviška patirtis – slauga, kurioje rūpinamasi ne tik slaugomo žmogaus kūno, bet ir dvasiniais poreikiais.

Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems nereikia aktyvaus gydymo, tačiau norima palengvinti ligos simptomus, kartais reikalinga nuolatinė medicinos specialistų priežiūra, kurios neįmanoma užtikrinti namuose. Tada gali padėti palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje. Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose.

Net 24 metus Seime praleidęs įtakingas politikas Antanas Matulas dabar dirba paprastu gydytoju slaugos skyriuje. Įsidarbinęs Pasvalio ligoninėje, kuriai vadovauja jo žmona, buvęs parlamentaras teigė neturėjęs kito pasirinkimo, mat dirbti tiesiog nėra kam. Vis dėlto, anot jo, pirmosios savaitės naujame darbe buvo tikras išbandymas – slaugos skyriuje pamatyta realybė prislėgė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ketina didinti kompensacijas gyventojams, kurie įsigyja daugiafunkcius elektrinius ir jiems specialiai pagamintus neįgaliojo vežimėlius.   Kaip ir dabar, elektrinio vežimėlio išmoka būtų skiriama kartą per šešerius metus, kompensuojant iki 80 proc. jo įsigijimo išlaidų, tačiau ketinama nustatyti tokios kompensacijos lubas, ko dabar nėra.  Maksimali kompensacija siektų iki 160 bazinių socialinių išmokų (BSI), arba 11,2 tūkst. eurų.

Prognozuojant, kad po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 2,3 tūkst. slaugytojų padėjėjų, socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė siūlo pastariesiems suteikti daugiau teisių, teikiant gydymo paslaugas.

Kaip globos namuose gyvenantiems senjorams sugirdyti vaistus, jei tuo metu dirba ne slaugytojo padėjėjas, bet individualios priežiūros darbuotojas? Abu atlieka kone identišką darbą, tačiau įstatymai individualios priežiūros darbuotojui to daryti neleidžia. Su panašiais įstatymų nelogiškumais šiandien susiduria ne tik globos, bet ir slaugos įstaigos.

Klaipėdietė Meda (vardas pakeistas – red. past.) teigia, kad dirbdama mėgstamą darbą nuo kliento užsikrėtė niežais. Dėl to moteris siekia gauti kompensaciją iš darbdavio. Tačiau darbdavys teigia, kad Meda apie savo problemą prabilo praėjus keliems mėnesiams. Savo ruožtu sveikatos apsaugos specialistė primena, ką nedelsiant daryti užsikrėtus niežais.  Prieš kurį laiką Meda įsidarbino slaugos ir socialinės priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Jungtinės Karalystės dėl griežčiausių vizų išdavimo žemesnės kvalifikacijos darbuotojams apribojimų, slaugos darbuotojai nebebus samdomi iš užsienio, rašo BBC. Vidaus reikalų sekretorė Yvette Cooper teigė, kad „atėjo laikas nutraukti slaugos darbuotojų įdarbinimą iš užsienio“, o taisyklės šiais metais pasikeis – vietoj to įmonės bus įpareigotos samdyti Britanijos piliečius arba pratęsti jau šalyje esančių užsienio darbuotojų vizas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kokios nemokamos slaugos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, kam jos priklauso ir kiek jų gali būti skiriama.

Vienišas žmogus buvo visiškai sveikas, bet vieną dieną, netikėtai jam galvoje trūko kraujagyslė. Petro kaimynai pakraupę – jie pasakoja, kad gydytojai iš ligoninės paleido visiškai silpną ligonį, kuriam reikalinga nuolatinė globa. Sukrečianti istorija – „TV Pagalbos“ siužete. Petras savo sveikata niekada nesiskundė, jis net baisiausiame sapne nebūtų susapnavęs to, kas jam nutiko – vyras tapo neįgalus. Važiuodamas dviračiu Petras nukrito ir prasiskėlė galvą.

Centro poliklinikos Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos vedėja Julija Vileikytė sako, kad su slaugos paslaugomis, teikiamomis paciento namuose, vis dar yra susijęs ne vienas mitas: esą jos sunkiai prieinamos, reikalingos tik garbaus amžiaus asmenims, yra mažiau efektyvios, nei teikiamos slaugos namuose ar ligoninėje.

Nuo 2025 metų sausio 1 dienos pasikeitė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos namuose teikimo ir apmokėjimo tvarka. Tikimasi, kad pokyčiai leis pacientams gauti kokybiškesnes slaugos paslaugas jų gyvenamojoje vietoje bei užkirs kelią anksčiau pastebėtam piktnaudžiavimui, rašoma Valstybinės ligonių kasos (VLK) pranešime spaudai.

Nuo 2025 metų sausio 1 dienos pasikeitė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos namuose teikimo ir apmokėjimo tvarka. Tikimasi, kad pokyčiai leis pacientams gauti kokybiškesnes slaugos paslaugas jų gyvenamojoje vietoje bei užkirs kelią anksčiau pastebėtam piktnaudžiavimui.

Žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen yra išgyvenusi daugybę sunkių akimirkų, kurios paliko gilius pėdsakus jos gyvenime. Sunkios vaikystės metais ji ne tik turėjo susidoroti su mamos psichologiniu smurtu ir tenkinti jos užgaidas, bet ir rūpintis nevaikštančia senele. Ši patirtis ne tik suformavo Mildą kaip asmenybę, bet ir įkvėpė drąsos atvirai kalbėti apie sunkumus, kurie ją lydėjo ir vis dar daro įtaką jos gyvenimui.

Nuo šių metų įsigaliojo pokyčiai, nebeleisiantys daliai gyventojų gudrauti bei palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse gulėti dvigubai ilgiau, nei priklauso. Tiesa, tai kelia naują rūpestį – visuomenei sparčiai senėjant kaip ant mielių auga globos paslaugų poreikis, o šios įstaigos taip pat braška per siūles. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad valstybė apmokėjo 120 dienų slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.

Ką reiškia lydėti žmogų paskutiniame jo gyvenimo etape? Ar galima palengvinti išsiskyrimą, kai kūnas silpsta, o siela ieško ramybės? Dvasinė asistentė Magdalena Krasauskaitė, dirbanti slaugos ligoninėje „Addere Care“, daug metų yra šalia sunkiai sergančių žmonių, o prireikus – palydi juos į amžinybę. Magdalena atvirai pasakoja apie stebuklus, pakeitusius jos gyvenimą, išmintį, įgytą būnant šalia mirštančiųjų, ir apie tai, kaip artimieji gali tapti didžiausia dovana išeinančiam žmogui.

„Reali situacija, kad atėjęs darbuotojas pripučia kambario viduryje baseiną, stato į jį kėdutę, prišildo vandens ir prausia žmonių“, – ne vienu tokiu epizodu iš slaugytojų darbo kasdienybės atvirai pasidalino K. Griniaus slaugos namų direktorė Ieva Bradulskienė.

Vilnietė Rūta (pavardė redakcijai žinoma) pasakoja susidūrusi su absurdiška situacija – slaugos ligoninėje gulinčiam 83-erių tėčiui nėra galimybių atlikti reikalingų papildomų kraujo tyrimų. Pasirodo, ligoninė nei pati gali juos padaryti, nei kas gali atvykti iš kitos įstaigos. Tiesa, pradėjus domėtis istorija, panašu, ledai pajudėjo, tačiau moteris sako išgirdusi labai neįprastą pasiūlymą – pačiai lakstyti su kraujo mėgintuvėliais.

Mama ir dukra dažnai tampa geriausiomis draugėmis. Socialiniame tinkle „Facebook“ Respublikinė Šiaulių ligoninė pasidalijo įkvepiančia istorija apie slaugytojas Vitaliją Daujotienę ir Violetą Daujotaitę, dirbančias Nefrologijos-toksikologijos skyriuje. Šios dvi puikios draugės ne tik dalijasi artimais ryšiais, bet ir bendromis profesinėmis patirtimis, mokymais bei konferencijomis, stiprinančiomis jų bendradarbiavimą ir draugystę.

Senelių slaugytojas Italijoje prisipažino nužudęs mažiausiai keturis savo globotus senukus – perdozuodamas jiems skirtus medikamentus. 48-erių vyras iš pietinio Kazertos miesto, lydimas advokatų, netikėtai apvyko į policiją, kad prisipažintų dėl nužudymų. Prieš tai minėti atvejai nebuvo siejami su nužudymais. Vyras savo elgesį aiškino noru slaugomus žmones apsaugoti nuo skausmo ir kančių. Vyriausia jo auka buvo 96-erių vyras.

Kruopšti slaugomo paciento higiena, turtinga bei maistinga mityba ir apsauga nuo pragulų – trys labai svarbūs dalykai, kuriuos reikia žinoti kiekvienam, atliekančiam šią svarbią misiją. Pakalbėkime apie tai plačiau. Slaugomo paciento higiena turi būti ypatingai kruopšti Žinotina, kad gulinčio paciento kūno išskiriami skysčiai sudaro puikią terpę daugintis bakterijoms ir formuotis praguloms. Pragulų susiformavimo rizika ypatingai padidėja karštuoju metų laikotarpiu.

Valstybines ligonių kasas atakuoja sukčiaujantys medikai. Reikalauja sumokėti už paslaugas, kurių iš tiesų neatliko. Ypač šiuo metu išpopuliarėjo slauga namuose, už kurią Ligonių kasos pernai medikams paklojo per 30 milijonų eurų, tad dabar jau ir teisėsaugininkai aiškinasi, kokią dalį šių milijonų medikai pasisavino net neiškėlę kojos iš savo kabineto. Medikai iš pacientų ir toliau reikalauja įvairiausių neteisėtų priemokų, sukčiauja ir odontologai.

Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Ligonių kasos primena svarbiausius dalykus apie šią slaugą.

Mylintis sūnėnas Gintautas ryžosi savo namuose slaugyti garbaus amžiaus tetą, tačiau nenujautė, kokie iššūkiai jo laukia. Vyras atsidūrė prie pervargimo ribos ir neturi kada nei dirbti, nei atsikvėpti. Padėti asmeninį gyvenimą aukojančiam vyrui pasiryžo „TV Pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Garbaus amžiaus moteris neturi kitų artimųjų, kurie galėtų ja pasirūpinti – tik mylimą sūnėną. Gintautas pasiryžo slaugyti tetą, tačiau emociškai išseko ir prarado asmeninį gyvenimą.

Laima Baršauskienė jau 25-erius metus dirba slaugytoja, o pastaruosius dešimt jų paskyrė paliatyvių ligonių slaugymui. Sukaupusi didžiulį žinių bagažą, ji turi vos į kelis žodžius telpantį, bet didžiulį svorį nešantį patarimą: „Lėto gyvenimo ir greitos mirties.“ L. Baršauskienės veikla toli gražu apima ne tik pacientų lankymą – ji skaito paskaitas apie mirtį, paliatyviąją pagalbą, slaugą, privačiai konsultuoja šiomis temomis.

Didėjant vyresnių ir pagyvenusių gyventojų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, Lietuvoje diegiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis. Įgyvendinant pokyčius siekiama, kad slaugos ir socialinės paslaugos pacientams taptų dar lengviau prieinamos. „Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia.

Didėjant vyresnių ir pagyvenusių gyventojų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, Lietuvoje diegiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis. Įgyvendinant pokyčius siekiama, kad slaugos ir socialinės paslaugos pacientams taptų dar lengviau prieinamos. „Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia.