Nijolė Pagareckienė, iš prosenelės gydymosi žolelėmis tradicijas perėmusi moteris, miškuose bei laukuose renka ir džiovina vaistažoles. Jau žydi rasakila – pats geriausias metas ją rinkti. Tai moterų augalas, reguliuojantis hormonų pusiausvyrą. Kaip sako dzūkai – „moterų sijonas“.
Panevėžio rajone, Uliūnuose, gyvenančios N.Pagareckienės džiovykloje jau išdžiovinti šalpusniai, beržų pumpurai, dabar džiūsta beržo lapai, dirvinės našlaitės, pienės, kiaulpienės, pavasarinės raktažolės, notrelės, šliaužiančiosios tramažolės, kurios, anot žolininkės, veikia kaip gamtinis antiseptikas – nepamainomos, kai kamuoja sloga, užsikimšusi nosis arba skauda gerklę.
Nijolė Pagareckienė
Džiovykloje jau pilna žolelių
"Metas rinkti ir žemuoges, kurios labai naudingos į mažakraujystę linkusiems žmonėms. Žemuogės raunamos su visa šaknele, kuri turi karčiųjų medžiagų, bet ir daug geležies. Arbatai skaniau džiovinti lapeliai ir uogytės“, – aiškino žolininkė, vaistažolių rinkimo ir gydymosi paslapčių išmokusi iš prosenelės.
N.Pagareckienė apmaudavo, kad šiųmetis pavasaris nebuvo dosnus augmenijai. „Pavasaris buvo ankstyvas, bet šaltas ir sausas. Miške dabar galima su bateliais vaikščioti. Mano močiutė sakydavo, kad jeigu gegužės vidury pievoje negali pasislėpti varna, metai bus blogi, skurdūs. Šiemet pievose vietomis net žolės nebuvo, augalai skurdo“, – sakė žolininkė, pastaraisiais metais itin jaučianti klimatinių sąlygų kaitą.
Augalus renka ir po Joninių
Pirmąsias vaistažoles moteris rinkti pradeda žiemos pabaigoje. Nuo vasario pabaigos iki kovo vidurio skina pušų, beržų, topolių, uosių pumpurus. Paskui pradeda lupti ir džiovinti žievę. Prasikalus ir sužaliavus augmenijai, skina žoleles.
Tvirtinama, kad vaistažoles reikia rinkti iki Joninių, esą vėliau jos prarandančios galią. Tačiau uliūnietė žolininkė su tuo nesutinka. „Iki Joninių nužydi daug žolelių, tačiau nemažai vaistingųjų augalų renkami vėliau. Pvz., rugpjūtį žydi rykštenės, nepakeičiamos gydant inkstus. Yra kalendorių, kur rašoma, kaip ir kada rinkti vaistažoles. Maža to, kiekvienam augalui – savas paros rinkimo metas. Štai nakvišas reikia skinti vakare prieš iškrentant rasai“, – tvirtino N.Pagareckienė.
Pasak moters, nuo seno žolininkai kai kurias vaistažoles skindavo mėnuliui tekant. Manyta, kad tuomet žolelės turi ne tik gydomųjų, bet ir magiškųjų galių. Tačiau uliūnietė tvirtino labiau pasitikinti vaistažolių gydomosiomis savybėmis.
Anot N.Pagareckienės, vaistažoles geriausia rinkti maždaug 100 kilomet rų spinduliu. „Tokios geriausios to regiono žmonėms. Juk kas tinka, pvz., kinui, nebūtinai tinka ir lietuviui. Be to, kiekvienas turėtų pajusti, kokios vaistažolės jam tinkamiausios. Vieną organizmą žolelė gali veikti teigiamai, o kitam netikti“, – gydymosi niuansus aiškino vaistažolių žinovė.
Siūlo per šimtą vaistažolių rūšių
Žolininkė kasmet surenka ir išaugina daugiau nei šimtą rūšių vaistažolių. Maža to, moteris ruošia vaistingųjų augalų mišinius, tad Panevėžio turguje siūlo daugybę įvairių žolelių. Jas renka Žaliojoje girioje, savo tėviškėje Raseinių rajone. „Labai svarbu augalus rinkti su meile, juos paglostyti. Tuomet ir žolelių savybės sustiprėja. Šio darbo negali patikėti svetimiems“, – be pagalbininkų, tik su savo šeimos nariais prie vaistažolių sukasi žolininkė.
N.Pagareckienė pastebėjo, kad vaistažolių paklausa kasmet didėja. Šiemet peršalimui gydyti skirtų žolelių net pritrūko, nors paprastai užsirašo, kiek ir kokių apytiksliai reikia paruošti. „Pristigau liepžiedžių, čiobrelių, kurie šiemet buvo labai perkami. Mat buvo vėjuota ir drėgna žiema“, – pasakojo žolininkė. Nuo peršalimo ligų žmonės perka ir vingiorykštes, kurios veikia panašiai kaip aspirinas, pavasarines raktažoles, juodauogius šeivamedžius, raudonėlius, tubes, kurios tinka bronchitui ar įsisenėjusiam kosuliui gydyti, juozažoles ir kt. Virškinimo organų ligoms palengvinti žolininkė siūlo pelkinius pūkelius, gysločius, kraujažoles, smiltyninius šlamučius, medetkas, ramunėles ir kt.
Moterį ir stebina, ir džiugina tai, kad žolelėmis domisi jauni žmonės. Ir nebūtinai gydymo tikslais perka vaistinguosius augalus – tiesiog arbatai. Populiarios čiobrelių, visų rūšių mėtų, melisų, žemuogių, aviečių arbatos. Imunitetui stiprinti žmonės renkasi ežiuoles. Ir arbatoms, ir prieskoniams perkami žolininkės išauginti bazilikai, rozmarinai ir kt. Vis didesnį populiarumą įgyja ir pirtims skirtos žolelės, turinčios daug eterinių aliejų. Jų nuovirai pilami ant akmenų.
Paslaptis perėmė iš prosenelės
Kvapus ir mįslingas vaistažolių pasaulis N.Pagareckienę supo nuo vaikystės. Raseinių rajone gyvenusi jos prosenelė buvo žolelių žinovė, padėdavo sunegalavusiems kaimo žmonėms. Rinkti vaistažoles senolė vesdavosi ir savo vaikaičius. Taip žolelės tapo dabar Panevėžio rajone gyvenančios moters gyvenimo dalimi. Prosenelės perduotas ir savo patirtimi įgytas žinias apie vaistažolių savybes ji nuolat gilina skaitydama įvairią literatūrą.
Žolininkė tvirtino, kad ir sau, ir savo vaikams gydyti cheminius preparatus naudojusi labai retai. „Jei žmonės išnaudotų vaistingųjų augalų gydomąją galią, turėtų daug naudos. Tačiau mes nutolę nuo gamtos. Daugiau žiūrime į dangų nei į žemę, todėl ir nematome lobynų po kojomis“, – sakė N.Pagareckienė, vaistažolių rinkimo ir gydymo paslaptis perduodanti savo 22 metų dukrai. Moteris džiaugėsi, kad vienokių ar kitokių vaistažolių įsigyti žmonėms rekomenduoja gydytojai. Ne vienas jų turguje pasikalba su žolininke, pasidalija žiniomis. Tačiau žolelių žinovei apmaudu, kad daug gydytojų ignoruoja vaistažolių gydymo galimybes.
