Gražiausia pavasario šventė siejama ne tik su gamtos pabudimu, nauja viltimi, prisikėlimu, bet ir su nepakeičiamais jos simboliais - margučiais - išpuoštais namais.
Nuo senų senovės per krikščioniškąją prisikėlimo šventę neapsieinama be margintų kiaušinių. Kūrybingos šeimininkės įvaldžiusios įvairiausią puošybos techniką - tereikia apsirūpinti reikiamomis priemonėmis ir imtis darbo.
Svogūnai - nepakeičiami
„Pats paprasčiausias, saugiausias ir pigiausias kiaušinių dažymo būdas - marginimas svogūnų lukštais, - primena kaunietė tautodailininkė Loreta Mačiulienė. - Geriausia svogūnų „marškinėlių” prikaupti iš anksto, o ne Velykų išvakarėse pulti juos „nurenginėti”. Sausi svogūnų lukštai kiaušinius geriau nudažo, išgaunamos sodresnės spalvos. Lukštus sumetame į šaltą vandenį ir verdame, kol jis pasidarys sodriai rudos spalvos. Per šį laiką pasiruošiame kiaušinius.”
Kiaušinį, anot tautodailininkės, reikia įvairiomis kryptimis apvynioti juodu storesniu siūlu, tada į marlės ar plono skudurėlio skiautelę įdėti svogūnų lukštų, apgaubti kiaušinį ir užrišus abu galus dėti į puodą (svogūnų laiškais nudažytas vanduo turi būti kiek pravėsęs). Lygiai taip pat paruoštus kiaušinius galima dėti ir į šaltą nedažytą vandenį (jį švelnia spalva nudažys svogūnų lukštai). Dar vienas kiaušinių marginimo būdas: ant marlės gabalėlių pridėlioti žalių petražolių, salierų lapelių, samanėlių, plonų šiaudelių, namie daigintų kviečių stiebelių ar smulkių popieriaus iškarpėlių ir, pridėjus ant viršaus svogūnų lukštų, šia “skraiste” apsukti kiaušinį.
„Tarp žolelių galima įberti ryžių, grikių ar sorų kruopų, smulkių nevirtų makaronų, - prisiminė ji. - Bet jei naudojame kruopas, kiaušinį prieš įvyniojant į audinio skiautelę reikėtų sušlapinti. Tada kruopos geriau lips prie lukšto.”
Skutinėti ar vaškuoti?
Kiaušinių dažymas natūraliais dažais - svogūnų lukštais, ąžuolų ar skroblų žieve, kava, burokėlių ar vynuogių sultimis ir t. t. - tik vienas iš daugybės kiaušinių marginimo būdų. Nuostabaus grožio originalius meno kūrinėlius, anot L.Mačiulienės, galima sukurti kiaušinius marginant vašku arba skutinėjant.
„Dekoruoti vašku reikia pradėti nuo kiaušinio vidurio, raštą kreipti į galus, - vaškavimo meno paslaptimis dalijosi tautodailininkė. - Brūkšnelių, eglutės, kryžiukų, lašelių, saulyčių, žvaigždučių, žalčiukų ornamentai viduryje piešiami didesni, į kiaušinio galus - smulkesni. Ornamentai vienas su kitu jungiami taškais ar vingeliais. Nuvaškuoti kiaušiniai merkiami į šiltą dažytą vandenį ir verdami. Jiems išvirus ir atvėsus vaško liekanos atsargiai nugramdomos. Kad blizgėtų, numargintą kiaušinį galima patepti riebalais ir patrinti vilnone šluoste.”
Labai originalūs - sodria vientisa spalva nudažyti ir išskutinėti kiaušiniai. Kruopštesnio darbo ir daugiau laiko prireikia išskusti gamtos vaizdelius ar įmantresnius raštus. Skutinėjama aštriu smailiu peiliuku ar didesne adata. Tautodailininkės patarimas - nepersistengti, neperkrauti kiaušinio raštų gausa.
Kiaušiniai geriau nešvieži
Margučiai bus dailesni, jei imsite ne pačius šviežiausius, o bent kelių dienų ar savaitės kiaušinius. Svarbu, kad jų lukštas būtų nepriekaištingai švarus, lygus. Todėl prieš dažymą kiaušinius reikia gerai nuplauti, nuvalyti, o kad neliktų dėmių, stengtis kuo mažiau liesti pirštais.
Kiaušiniai verdami ant silpnos ugnies maždaug 10 minučių. Kad jie nesutrūkinėtų, dedami į šiltą, bet jokiu būdu ne į verdantį vandenį. Patartina prieš dažymą ir virimą per naktį kiaušinius palaikyti sūriame vandenyje. Druskos įbėrus į dažytą vandenį, dažomų kiaušinių spalva tampa ryškesnė, sodresnė.
Nudažytus kiaušinius reikia palikti gerai nudžiūti, kad ant lukšto neliktų dėmių.
Spalvos
Gelsvai žalia - beržo lapų nuoviras.
Geltona - stipresnės koncentracijos džiovintų ramunėlių arba žirginėlių nuoviras.
Pilkai žalia - ąžuolų žievės, kerpių, samanų nuoviras.
Melsva - rugiagėlių nuoviras.
Rausva - burokėlių, raudonųjų vynuogių, raudonųjų kopūstų sultys.
Juoda - juodalksnių žievės, kankorėžių nuoviras.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
