„Atsiverti „Google“ paiešką – įvedi Mantas Bertulis ir iškart matai: kelionės, skandalai su Danieliumi Bunkumi Zambijoje, laida „Kitokie pasikalbėjimai“, nuotraukos gražiose šalyse su gražiomis moterimis.
Tai – ką visi žinome, kas guli paviršiuje. O šiandien pažvelgsime į asmeninį horoskopą ir mėginsime ištraukti ką nors įdomesnio. Man besiruošiant laidai pirmas klausimas buvo: kodėl „Kitokie pasikalbėjimai“?, – klausė N. Šulija.
Mantas paaiškino, kad tais laikais, kai sukūrė laidą – tai buvo prieš 11 metų, tuomet nebuvo nieko panašaus: nei tinklalaidžių, nei pokalbių su auditorija. M. Bertulis pamanė, kad jo laida yra kažkas kitokio, todėl ir gimė toks pavadinimas. Vėliau jis tapo bendriniu žodžiu: „pasikalbėjimai“, „kitokie“.
„Nežinau, ar jie iš tiesų dabar tokie kitokie – gal jau panašūs į visus kitus, bet svarbu tai, kad ten nėra cenzūros, vyksta buitinis pokalbis – žmonės kalba taip, lyg stovėtume virtuvėje – neformaliai“, – laidos metu teigė keliautojas.
Aštrūs pokalbiai
Tuo tarpu, pasitelkęs astrologiją, N. Šulija pažymėjo, kad Manto horoskope yra dviejų planetų sutapimas. Pirmiausia – Merkurijus. Merkurijus rodo, kaip žmogus mąsto, kokiame ženkle jis yra – taip žmogus reiškia mintis žodžiu.
Pasak N. Šulijos, Merkurijus ir Marsas – jie yra greta: Merkurijus pačiame pirmame Skorpiono laipsnyje, Marsas – trečiame ar ketvirtame. Ši kombinacija duoda minties aštrumą. Merkurijus Skorpione – mintis eina tiesiai prie esmės. Antras dalykas – Merkurijus su Marsu – tai žodis šūvis.
M. Bertulis reagavo į tai su šypsena ir pasakė: „Aš toks esu – nelaikau žodžio kišenėje“. Tai puikiai atspindi jo tiesmukiškumą ir atvirumą.
N. Šulija, išanalizavęs planetų įtaką, pasiūlė pavadinti laidą „Aštrūs pokalbiai“, pabrėždamas Skorpiono ženklo aštrumą. „Bet ar galvotum apie „aštrius pokalbius“ kaip kryptį?“, – klausė jis.
„Gal ir būna pas mus aštrumo, ypač kai kokį Žilviną Žvagulį pakviečiam, bet mūsų laidoje nėra „važiavimo ant žmogaus“, nėra nepatogių klausimų ar bandymo sukompromituoti. Žmogus ateina pas mus – mes norime jį išaukštinti. Pas mus svečiuojasi visuomenei nusipelnę, labai įdomūs ar talentingi žmonės. Nėra pas mus atmatų, taip sakant“, – be užuolankų atsakė Mantas.
Šulija, pastebėjęs Bertulio sugebėjimą dirbti ir prodiusuoti, pridūrė: „Jei asmenybė spalvinga, tai turi turiningą įvairių įvykių biografiją, galima kuistis ilgai. Tu esi prodiuseris“.
„Galima taip sakyti. Šiaip universitetuose tokių profesijų nedėsto – pats sugalvoji, prisilipdai etiketę“, – juokavo Mantas.
Dirbo su Visvaldu Matijošaičiu
M. Bertulis, kalbėdamas apie savo karjeros ir gyvenimo keliones, pasidalino įdomiais atsiminimais bei įžvalgomis, kuriose atsispindėjo ne tik profesinis, bet ir asmeninis jo gyvenimo kelias.
Bertulis pasakojo, kad visada turi planų ir niekada nesijaučia pasiekęs taško, kai galėtų pasakyti „man jau pensija“. Jis pabrėžė, jog gyvenime nuolat vyksta pokyčiai – projektai, idėjos ir žmonės aplinkui nuolat kinta.
Jam augimas yra nuolatinis procesas, be pabaigos, nes, kaip paaiškino astrologas Šulija, jo gimimo momentu Saulė buvo tiksliai Zenite, kas, pasak Šulijos, reiškia dideles galimybes pakilti aukštai. Bertulis šiek tiek šypsodamasis atsakė, kad, galbūt, tai nėra „aukštai“, bet jis pripažino, jog tikrai pasiekė aukštų rezultatų tiek savivaldybės darbuose, tiek savo karjeroje.
„Praėjo 2 metai, bet esu dirbęs ir Kauno savivaldybėje, praleidau ten 3 metus. Buvau komandos narys kartu su Visvaldu Matijošaičiu“, – pasidalino Bertulis.
Įsimintiniausias Manto nuotykis
Kalbėdamas apie keliones, Bertulis pasakojo, kaip jos su amžiumi keičiasi.
„Su amžiumi kelionės keičiasi. Mano pirmoji kelionė buvo labai paprasta – su draugu nusipirkome tik vienos krypties bilietus į Romą, turėjome palapinę ant pečių, kišenėje – maksimum šimtą litų.
Miegodavome po atviru dangumi, parkuose. Tada nereikėjo jokio komforto. Dabar, kai keliauju, būtų smagiau turėti vonią, būti aukščiau, pamatyti kažką įdomaus“, – pasakojo jis apie savo pirmąsias keliones ir pokyčius, kurie atsirado su amžiumi.
Tačiau, kaip ir daugelis keliautojų, Bertulis neslepia, kad ir šiandien jis sugeba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų. „Bet kai keliauju vienas – man dzin, galiu ir už du dolerius pernakvoti, svarbu tik, kad būtų internetas, kad galėčiau palaikyti ryšį ir dirbti“, – pridūrė jis.
Kita vertus, laidos svečias pasakojo ir apie nuotykių kupinas keliones. Viena iš įsimintiniausių istorijų atsitiko, kai jis su savo mergina keliaudami po Kuveitą ir Katarą susidūrė su neįprastomis situacijomis.
„Nukeliavome su antra puse į Kuveitą. O ten, jei nesi susituokęs, negali miegoti viename viešbučio kambaryje. Tad ieškojome „Airbnb“ šeimininko, kuris mus priimtų. Radome žmogų, kurio vardas buvo Aladinas – nuostabus žmogus: pasirūpino mūsų vakariene, pavėžino po miestą, nusivežė į kino seansus“, – pasakojo Bertulis.
Tačiau didžiausias iššūkis kilo Kataro gyvūnų turguje, kur Bertulis su mergina pamatė siaubingus vaizdus – gyvūnai buvo laikomi labai blogomis sąlygomis, narve po 30 triušių, 50 vėžliukų, todėl jie nusprendė padaryti gerą darbą ir išgelbėti bent vieną gyvūną.
Jie nusprendė išgelbėti žiurkėną ir bandė slapta jį atgabenti į Kuveitą.
„Buvo bėda – į Kuveitą legaliai galima įsivežti tik šunis ir sakalus. Reikėjo kažką sugalvoti. Pirma mintis – įsidėti žiurkėną į kišenę, bet jis buvo pernelyg judrus. Antras variantas – į merginos liemenėlę. Trečias – į mano apatinius“, – pasakojo jis su šypsena.
Prieš savo kelionę Mantas „treniravosi“ – žiurkėną nešiojo savo apatiniuose, stebėjo, ar jis nesikandžioja, ar yra ramus – viskas vyko sklandžiai. Tuomet jie atvyko į oro uostą. Manto kuprinė buvo tuščia – nieko, ką reikėtų traukti lauk. Merginos kuprinėje – kompiuteriai ir kiti daiktai.
„Perėjome patikrą, bet prieš migracijos patikrinimą reikėjo nuskanuoti akį. Žinoma, kaip tyčia – žiurkėnas pradėjo kandžiotis! Bandžiau jį nuraminti, bet kai atėjo laikas nuskanuoti rainelę, teko labai stengtis neparodyti skausmo. Galvojau, tuoj reikės kalbėti apie nevaisingumą. Tačiau viskas baigėsi laimingai.
Įlipome į lėktuvą ir sklandžiai nuskridome su geriausiomis oro linijomis – „Qatar Airways“. Grįžę į Kuveitą, perdavėme žiurkėną Aladinui. Jis diplomatiškai priėmė, o po kelių savaičių atsiuntė nuotrauką – nupirko antrą žiurkėną, kad šiam nebūtų liūdna. Net įrengė jiems miniatiūrinį „Disneylandą“.
Manau, kad tas žiurkėnas nugyveno pačius geriausius pusantrų metų gyvenime. Esu istorijų kolekcionierius“, – pasakojo Bertulis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
