Televizijos ateitį skirtingų sričių ekspertai vertina įvairiai: technokratai įžvelgia konservatyvumą, technologijų atsilikimą ir sako, kad tokios televizijos, kokia yra dabar, neliks po 10–15 metų. Patys televizijos darbuotojai mano, kad kaip lengvai pasisavinamą informaciją perduodanti ir atsipalaidavimo priemone galinti būti televizija gyvuos per amžius, tuo tarpu informacinių technologijų specialistai sako, kad interneto ir televizijos asimiliacija neišvengiama.
Svarbus, tačiau dažnai nerimtai vertinamas, televizijos laukiančių permainų aspektas yra ir turinio pasikeitimai. Kaip laidų kūrimą, jų pateikimą keičia tobulėjančios technologijos? Ar ieškoma glaudesnio ryšio su žiūrovu? Ar televizija jau jaučia interneto portalų spaudimą? Režisieriaus, prodiuserio ir laidų vedėjo Lino Ryškaus teigimu, vartotojų įpročius pakeisti sunkiau nei įdiegti naujas technologijas. „Jei kažkas pagaliau sugebės žmonių sąmonėje pakeisti sąsają „internetas-kompiuterio ekranas“ į „internetas-televizoriaus ekranas“, bus ir permainos“, ‒ galimą interneto ir televizijos asimiliaciją komentavo jis.
Ilgametę darbo televizijoje patirtį turintis prodiuseris ir režisierius L. Ryškus šiuo metu filmavimo aikštelėse dirba veiklos kaip nepriklausomas kūrėjas. „Taip nedirbu jau daug metų, esu kūrėjas, o prodiuseriai – mano darbdaviai“, ‒ savo santykį su televizija apibūdino jis.
Tęsiame straipsnių ciklą apie televizijos turinį. Pirmąją dalį galite skaityti čia:
S. Bartkus apie televizijos ateitį: viską lemia ne technologijos, o turinys
Vaizdo ir garso įranga prekiaujančių kompanijų specialistai sako, kad televizijos turinys pastebimai atsiliko nuo technologijų. Ar sutinkate su tokia nuomone?
Tai visai neįdomu, kadangi televizija visų pirma yra turinys, t.y. tai ką žmogui galima papasakot vaizdu ir garsu. Technologijos yra antrinis dalykas ir vienintelis veiksnys, kuris gali supurtyti televiziją yra interneto keliama grėsmė, kuomet bus dideli serveriai, leisiantys vartotojui nusikrauti viską. Tuomet jam bus įdomu žiūrėti tik tiesioginio eterio laidas, pavyzdžiui, žinias arba sporto rungtynes. Visa kitas laidas jis galės pažiūrėti sau tinkamu laiku. Taip jau seniausiai daroma Kanadoje, JAV ir kitose šalyse, ilgainiui pas mus tai pat bus kasdienybė.
Kaip vertinate technokratų dėstomas prognozes apie tai, kad televizija ateityje turės tapti interaktyvesnė? Ar yra tam poreikis iš pačių vartotojų pusės?
Žiūrint, ką jūs vadinate interaktyvumu – skambinti, dalyvauti laidose, išsakyti savo nuomonę ‒ tai jau pas mus yra. Visgi manau, kad tai nėra svarbu, nes žmogui televizorius daugeliu atvejų yra fonas, prie kurio jis neturi jokio esminio prisirišimo. Jeigu žiūrovui kažkas įdomu, matomas vaizdas jam kažką sako ir dar turi tęstinumą ‒ dėl to laidos leidžiamos kas savaitę arba kasdien ‒ tai ir viskas kuo jį galima „pririšti“. O tiek kiek jis nori (tai priklausomai ir nuo laidos formato) tiek ir dalyvaus.
Kaip greitai nauji, „karšti“ projektai adaptuojami ir pateikiami Lietuvos žiūrovams? Kokios tendencijos pastaruoju metu pastebimos užsienio televizijos rinkose?
Nesu puikiai informuotas apie tai, kas vyksta užsienyje, nes naujienas reikia labai aktyviai sekti. Mūsų televizijų lygis yra tikrai pakankamai aukštas palyginus su tuo kokio didumo ir finansinio pajėgumo yra mūsų šalis. Iš tiesų mes tas tendencijas pagauname ganėtinai greitai. Jeigu atsimenate, kuomet pasaulyje pasirodė toks realybės šou kaip „Robinzonai“ jis greitai atsirado ir Lietuvoje, pradėjo rodyti „Milijonierių“ ‒ šou pasirodė ir pas mus. Kitas dalykas – kiek mūsų laidų gamintojai investuoti pinigų, kokios dydžio, grožio studijas gali įsirengti. O šiaip – visos tradicijos labai greitai perduodamas, nesame kažkuo išskirtiniai, tikrai moderni šalis pasaulio kontekste.
Kaip vertinate šalies žiūrovų vartojimo įpročius? Ar pastebite kaip jie keičiasi pastaraisiais metais?
Sprendžiant iš to, ką mes matome televizijos ekranuose, t.y. kad mūsų šou yra daugiau populistinės pakraipos, galima sakyti, kad išliekame pakankamai senamadiški. Tai, kas mūsų supratimu, patinka masėms, tas Lietuvoje „eina“, o kas sukurta šiek tiek protingiau, su kažkokia mintimi ‒ turi mažesnius reitingus. Mes esam pakankamai moderniai populistines laidas daranti šalis.
Galbūt ateityje televizijos taps specializuotos pagal turinį?
Manau, kad mums tai negresia, todėl kad rimtesnio turinio televizijų nebus kam išlaikyti. Tam reikalingi dideli pinigai, o televizija gyvena iš reitingų. Aš nededu daug vilčių į tai, kad Lietuvoje atsiras televizija, patenkinanti šiek tiek išrankesnio žiūrovo skonį. Kartais atsiras viena kita laida, kuri bus įdomi įvairių pomėgių, išsilavinimo žiūrovams, tačiau bendros tendencijos kaip buvo taip ir liks populistinės. Mūsų šalis per maža rimtesnio turinio televizijos kanalams.
Koks yra televizijos ir interneto sąryšis? Ar jau juntamas spaudimas iš portalų?
Manau, kad spaudimas pakankamai stiprus, tačiau kol kas ne pernelyg didelis vėlgi dėl tų pačių įpročių ‒ žmogui daug paprasčiau nuspausti vieną „knopkę“ ir įjungti televizorių. Kuomet bus išpopuliarintas lengvas prisijungimas per internetą prie laidų archyvų ar televizijos, kuri leistų suformuoti visą programų tinklelį, tuomet situacija pasikeis. Aišku, tam reikalingi didžiuliai techniniai pajėgumai, kad tačiau tai jau būtų revoliucija.
Įsivaizduokite, kad laidas perka „X“ serveris, talpina jas ‒ visi tas laidas gali žiūrėti, o portalas parduoda reklamą. Tokiu būdų atsirastų internetinė televizija, kuri savo laikmenose turėtų visas laidas, tačiau tam reikia didelių technologinių permainų. Dar sunkiau ‒ pakeisti vartotojų įpročius. Asimiliacija gali įvykti, jei kažkas pagaliau sugebės žmonių sąmonėje pakeisti sąsają „internetas-kompiuterio ekranas“ į „internetas-televizoriaus ekranas“.
O televizijos laidų prodiuseriai dirbs kaip nepriklausomi kūrėjai?
Taip yra ir dabar. Prodiuserių nelaikymo kompanijos viduje, produkcijos pirkimo iš atskirų kompanijų „madą“ pradėjo TV3. Dabar viskas labai intensyviai vystosi būtent ta kryptimi, net ir nacionalinis transliuotojas perka prodiuserių paslaugas, laidas suteikdami jiems paslaugas, įrangą, kurią turi – studiją, kameras, tam kad išskirstytų išlaidas. Projektai prasideda dvejopai: arba prodiuserių kompanijos sugalvoja formatą, kurį siūlo televizijai ir ši jį perka arba ne, o kitas variantas – televizija nusiperka kažkokį projektą ir renkasi gamintoją. Taip dirba visos prodiuserinės kompanijos.
Kaip jūs vertinate galimybę kurti turinį interneto portalams? Ir kiek realu yra dirbti tarptautiniu mastu?
Jokio skirtumo – jeigu bus mokama pakankama pinigų suma, viskas bus sukurta ir interneto portalams. Mes esame pakankamai toli nuo anglakalbių tautų kultūros ir jeigu ateis ta unifikacija pas mus, tai nemanau, kad anksčiau nei po dvidešimties metų.
