Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pasakoja apie Klaipėdos raudonų plytų istoriją
Savanorė gidė Evelina gausiam būriui klaipėdiečių bei miesto svečių veda nemokamą ekskursiją 1900-aisiais raudonomis plytomis sumūrytų pastatų komplekse uostamiestyje. Anuomet jie statyti celiuliozės fabriko reikmėms – administracijai bei kai kurių darbuotojų ir vadovų butams.
XIX amžiaus pabaigoje pastatų projektai buvo parengti Vokietijoje, tačiau duomenų apie architektus nėra išlikę. Pastatai suprojektuoti tuo metu populiariu jugendo stiliumi. Apie visa tai bei kitus senuosius raudonų plytų pastatus visiems norintiems sužinoti savo krašto istoriją ar ja besidomintiems sugalvojo papasakoti iš Mažosios Lietuvos kilusi Edita.
„Mes čia pasakojame Klaipėdos raudonų plytų istorijas. Bet pasakojame ne tik apie architektūrą, bet pasakojame apie žmones, apie Klaipėdos krašto kultūrą ir istoriją. Tai daroma per architektūrą – žmonės eina ekskursijas pastatuose ir sužino, kas tą pastatą statė, kas čia anksčiau gyveno, dirbo, mokėsi, veikė“, – sako „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė.
Į ekskursiją susirinkę žmonės sako, jog savo krašto istoriją išmanyti būtina. Ypač tą, kurią galima išvysti ir šiandien, nes kartais sienos pasako daugiau nei žmonės.
„Gyvenu Klaipėdoje ir įdomu kiekvieno seno pastato, ypač kur yra atrestauruota, sutvarkyta, jo istorija. Ir kaip taisyklė – ten, kur gyveni, nelabai žinai, kas tas yra, kaip ten yra.“
Tokių pastatų likę nedaug
Dabar šiuose pastatuose yra įsikūrusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“. Jos įkūrėjas Aloyzas Kuzmarskis pasakoja, kad 1992-aisiais, dabar dailiai atrodantis raudonų plytų pastatas, kurio tuometiniai savininkai buvo bendrovė „Klaipėdos kartonas“, atrodė apgailėtinai.
„Iš išorės dar atrodė vienaip kitaip, bet iš vidaus buvo tragiška situacija. Ir išorė buvo sušaudyta, buvo pristatyta įvairių lipdinių, dargi iš silikatinių plytų“, – sako A. Kuzmarskis.
Be to, savo krašto patriotas nusprendė savomis lėšomis istorinį paveldą išsaugoti.
„Ieškojome kitų senų pastatų, nugriuvusių pastatų, rinkome plytas iš Rusnės. Apgriuvusius tvartus, dar kažką kitą. Išrinkome plytas, išvalėme jas, kad būtų galima įdėti į tarpus, išvalyti, sutvarkyti“, – atskleidė „Bega“ valdybos pirmininkas.
Tokių, gražiai restauruotų senųjų raudonų plytų, pastatų Mažojoje Lietuvoje išlikę nedaug. Todėl ir svarbu apie juos pasakoti – gal dabartiniams savininkams prabus sąžinė. Vis tik istoriją galima ne tik sužinoti, o ir jos paragauti. Atėję į ekskursiją, žmonės turi progą paragauti autentiškų Mažosios Lietuvos patiekalų, kurių receptą Editai paliko močiutė.
Tokios nemokamos ekskursijos po raudonų plytų pastatus Mažojoje Lietuvoje vyks visais rugsėjo savaitgaliais.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstą naujienų portalui tv3.lt pritaikė praktikantė Aira Švagždytė.






