Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į muziejaus Edukacijos skyriaus vadovę dr. Jolantą Mickutę. Iš pat pradžių ji paaiškino, kokia yra žodžio „štetlas“ reikšmė.
Ji pasakojo, kad tai – iš jidiš kalbos atkeliavęs žodis, reiškiantis miestelį. Pasak jos, dėl to muziejaus pavadinimas simbolizuoja dingusį miestelį, kuriame anksčiau gyveno žydai.
„Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos miesteliuose gyveno jidiš kalba kalbantys žydai. Jie ne tik Šeduvą, bet ir kitus miestelius, kuriuose apsigyvendavo, vadindavo štetlais“, – pasakojo pašnekovė.
Dr. J. Mickutė pridūrė, kad nors muziejus atsidarė tik praėjusiais metais, vis tik nuo jo atidarymo iki dabar apsilankė jau apie 80 tūkst. lankytojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.
Kodėl muziejus toks populiarus?
Pasiteiravus muziejaus Edukacijos skyriaus vadovės, kodėl, jos nuomone, muziejus toks populiarus, ji pasakojo, kad viena iš priežasčių – tai galimybė su istorija susipažinti įvairiais būdais.
Anot jos, muziejuje naudojamos ne tik tradicinės Lietuvos istorijos pažinimo priemonės kaip fotografijos ir tekstai, tačiau taip pat išmaniosios technologijos.
„Turime meninę instaliaciją, interaktyvų žemėlapį-maketą, kurį galima paliesti. Jis reaguoja į judesį, priėjus užsidega tam tikros maketo dalys. Yra interaktyvūs ekranai, filmai, radijo įrašai.
Stengiamės nukelti muziejaus lankytojus į Lietuvos tarpukarį. Tam naudojami įvairūs to laikotarpio daiktai, kurių kopijas galima paliesti. Taigi muziejuje yra labai daug įvairių patyrimų skirtingiems lankytojams“, – sakė ji.
Taip pat, pasak pašnekovės, lankytojų akį traukia išskirtinis muziejaus pastatas, jo vidaus dizainas ir muziejų supantis Prisiminimų parkas.
Pasak jos, ne viena priežastis skatina lankytojus čia atvykti, tad kiekvienas išsirenka tai, kas artimiausia jam.
Muziejaus ekspozicija padalinta į 3 dalis
Dr. J. Mickutė taip pat šiek tiek plačiau papasakojo apie tai, ko galima tikėtis atvykus. Pasak jos, muziejaus ekspozicija suskirstyta į tris dalis.
Pirmoji – tai štetlo žydų gyvenimas tarpukario Lietuvoje. Rodoma, kaip jie užsidirbdavo kasdienę duoną, ką veikdavo laisvalaikiu, koks buvo jų kultūrinis gyvenimas, į kokias politines sroves jie įsitraukdavo bei kaip prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo.
„Antroji dalis pasakoja apie tai, kaip štetlų gyvenimas baigėsi karo metu. Kaip žinome, tuomet prasidėjo Holokaustas. 1941 metų vasarą ir rudenį štetlų pasaulis dingo.
Štetlų gyventojai žydai buvo išžudyti, todėl štetlų Lietuvoje nebeliko. Žvelgiant plačiau, Lietuvos provincijoje 1941 metų pabaigoje žydų bendruomenių jau nebebuvo.
Išgyvenusieji buvo suvaryti į getus, slapstėsi arba buvo pasitraukę į Sovietų Sąjungos gilumą“, – dalijosi ji.
Galiausiai, anot pašnekovės, yra trečioji ekspozicijos dalis. Ji skirta štetlų bendruomenių pagerbimui, jų istorijos atminimui. Ši vieta – memorialinė erdvė, kurioje pagerbiami Šeduvos žydai, nužudyti aplinkiniuose miškuose.
Dr. J. Mickutė aiškino, kad ši dalis skirta štetlų gyventojų atminimui pagerbti, siekiant priminti štetluose gyvenusių žydų istoriją.
Po apsilankymo ne vienas braukia ašarą
Atsargus prisilietimas prie žydų gyvenimo istorijos jautriai paliečia ne vieną lankytoją. Pašnekovė pasakojo, kad dauguma jų atsiliepimų – teigiami.
Ji pasakojo, kad ne vienas gyrė kuratorinius sprendimus dėl jų šiuolaikiškumo, įdomumo, gebėjimo pasitelkti modernias technologas.
„Taip pat labai dažnai girdime, kad muziejus žmones stipriai sujaudina. Lankytojai sako: „išvykstame paveikti“, „išvykstame sukrėsti“, „norėtųsi, kad visa tai niekada nebūtų įvykę“. Tokie komentarai dažniausiai susiję su Holokausto istorija.
Dėl to dažnai siūlome pasivaikščioti po muziejaus Prisiminimų parką, pamąstyti apie tai, ką lankytojai pamatė, ir šiek tiek nusiraminti.
Iš antrosios muziejaus dalies, kurioje pasakojama apie Holokaustą ir štetlų žūtį, žmonės dažnai išeina sukrėsti, neretai ir apsiašaroję, nes ten kalbama apie labai tragiškus įvykius“, – kalbėjo pašnekovė.
Dr. J. Mickutė taip pat nurodė, kad yra tekę gauti kelis atsiliepimus, kurie jai asmeniškai labai įsiminė. Anot jos, muziejus buvo pavadintas „istorine terapija“, o kalbant apie parodos sukeltą įspūdį sakoma „kosmosas“.
Muziejaus lankymas – nemokamas
Muziejus, pasak pašnekovės, dirba visus metus nuo antradienio iki sekmadienio 10–18 valandomis. Pirmadieniai – poilsio ir erdvės aptvarkymo diena. Muziejuje apsilankyti galima nemokamai, vis tik visi norintys turi užsiregistruoti dėl dviejų priežasčių.
„Vasarą yra pats darbymetis regionų muziejams, nes žmonės atostogauja ir daugiau keliauja, todėl dabar sulaukiame ypač daug lankytojų.
Registruotis prašome dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, vienu metu negalime priimti tiek žmonių, kiek norėtų atvykti. Galime turėti tik tam tikrą lankytojų skaičių, kad visi galėtų patogiai pasivaikščioti po muziejų – viską paliesti, pauostyti, patirti, pačiupinėti ir paskaityti. Norime, kad apsilankymas būtų malonus.
Kita priežastis yra priešgaisrinės saugos reikalavimai. Vienu metu muziejuje negali būti daugiau žmonių nei numatyta, todėl lankytojų skaičių ribojame“, – sakė ji.
Pašnekovė taip pat patarė matant, kad greitu metu nėra vietų apsilankymui, paskambinti į muziejaus Informacijos skyrių jo darbo metu.
Anot jos, muziejaus centro darbuotojai gali pažiūrėti, galbūt lankytojus galima prijungti prie kitos ekskursijos, mat kartais lankytojai savo vizitus atšaukia.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Antra kartą neisių,- nekenčių žmonių žiaurumo ir kokie jie yra šlykštus žudikai, - ten reikia prievarta suvaryti visus LR karo kranklius, nuo ožio iki gn su visais kasčėjais ir broileriais,- - ir ten uždaryti kokiai savaitei.
O LR niekada nebuvo žydų pogromų ir kažkokio persekiojimo, kol neatėjo naciai ir neatlaisvino žemiausius instinktus vagių ir žmogžudžių, nebaudžiamumas irgi baisu.
Europoje pogromai su visom inkvizicijom buvo...
Tarp Nobelio premijų nominantų daugiausia yra žydų, todėl, kad jie visų pirma rūpinosi vaikų išmokslinimu..
