Už kalėjimo sienų dienas leidžiančios nuteistosios turi galimybę ne tik mokytis, lankyti būrelius, užsiimti daržininkyste, bet ir dirbti. Tačiau nemaža dalis nuteistųjų vengia darbo. Mat iš jų atlyginimų antstoliai nuskaičiuoja alimentus, skolas, ir net teismų priteistas aukų ar nukentėjusių artimiesiems žalas.
Prie siuvimo mašinų palinkusios siuvėjos, čiužinių kimšėjos ir gintaro šlifuotojos – tai moterų pataisos namų patalpose įsikūrusios įmonės darbuotojos. Šiuo metu gamybos ceche visą darbo dieną pluša apie 30 bausmę atliekančių moterų.
Kol keturios nuteistosios mažyčiuose gintaro gabalėliuose gręžioja skylutes, kitos siuva patalynę ligoninėms, senelių namams, darbo drabužius tiems patiems kaliniams, baldų ir automobilių sėdynių apmušalus.
Tačiau tokių kaip Auksė norinčių dirbti čia moterų pataisos namuose mažuma. Nemaža dalis nuteistųjų vengia darbo ir iniciatyvos išvis ką nors veikti, mat prievartos dirbti kalinimo įstaigose nėra.
Rasa viena iš nedaugelio pataisos namų senbuvių, kuri siuvimo ceche darbuojasi jau 6-erius metus. Moteris kas mėnesį uždirba iki pusantro šimto eurų. ir nors darbdaviai visus nuteistųjų uždirbtus pinigus perveda į pataisos namų sąskaitą - nuo kiekvieno uždirbto atlyginimo moterims atitenka apie ketvirtis sumos. Tačiau dėl to nei Rasa, nei kitos dirbančios nuteistosios nesiskundžia.
Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančioms beveik 300-ams moterų priteista nukentėjusiems asmenims atlyginti beveik 2 mln. eurų žalą. Tarp jų yra tokių, kurioms priteistos įspūdingos sumos – po 30-60 tūkst. eurų.
Rekordininkės – čia 20 metų laisvės atėmimo bausmę už žiaurų bendramokslės nužudymą ir palaikų išniekinimą kalinčios šiaulietės Viktorija Vaitiekaitytė ir Viktorija Lietuvninkaitė, jos aukos artimiesiems turi bendrai atlyginti pusės mln. Lt moralinę žalą. Tačiau žudikės, kaip ir dauguma nuteistųjų, nedirba.
