Nors į savanoje brakonierių paspęstus spąstus dažniausiai patenka antilopės ir zebrai, jų neišvengė ir jaunas liūtas. Žvėris įkišo galvą į kilpą, o ištraukti jau nebegalėjo.
„Taip ir gyveno su vielos kilpa ant kaklo trejus metus”, aiškina Tanzanijoje esančio draustinio vyresnysis prižiūrėtojas Viljamas Mvakilema.
„Gyvūnas augo, ir kasdien kilpa vis stripriau veržė jo kaklą. Liūtas negalėjo medžioti ir silpo – jo laukė neišvengiama kankinama mirtis nuo uždusimo”, pasakoja eg.ru.
Draustinio darbuotojai, vos sužinoje, kad jaunas liūtas pateko į bėdą, organizavo gelbėjimo operaciją, tačiau gyvūno susekti jiems nepavyko. Tik po pusmečio jie aptiko varguolį, jį užmigdė ir nupjovė vielą. Gelbėtojai ne tik apdorojo baisią žaizdą, bet ir suleido išsekusiam liūtui maitinančio tirpalo.
„Kai mes užmigdėme liūtą ir pjovėme vielą, kiti 5 liūtai sukiojosi greta ir aršiai gynė savo gentainį, juos teko net nuvyti šalin. O kai tik baigėme darbą ir pasitraukėme, jie tuoj pat apsupo gyvūną”, pasakojo prižiūrėtojai. Anot jų, jau kitą dieną vyrai matė, kaip sužeistas liūtas kartu su gentainiais ėdė antilopę gnu.
Pasak prižiūrėtojų, stebina tai, kad kiti liūtai, kurie paprastai silpnus ar sužeistus patinus palieka likimo valiai, šiuo vargšu labai rūpinosi ir net trejus metus dalinosi su juo savo grobiu. Jei ne šis karališkas liūtų poelgis, vargšas gyvūnas paprasčiausiai nebūtų išgyvenęs.
Visai neseniai, nuo gelbėjimo operacijos prabėgus jau keliems mėnesiams draustinio darbuotojai savanoje vėl matė jaunąjį liūtą. „Jis jau pasveiko, jo kailis pamažu atauga, o apie patirtą nelaimę liudija tik gilūs randai ant kaklo”, pasakojo gelbėtojai.
