Praeitoje dalyje aptarėme penkias emocijas, kurios verčia mus pasijausti nejaukiai, nekomfortiškai, retais atvejais - įsiutusiai. Ypač tai pasakytina apie paskutinę penktąją emociją - frustraciją.
Tačiau už frustraciją kur kas siaubingesnė yra...
6. Neviltis. Ši emocija gali būti labai destruktyvi, jei jos greitai nepažabosite. Slegiantis “žlugusių vilčių” jausmas, jog niekada neturėsi galimybės pasiekti tikslo. Neviltis - tai pralaimėjimas.
Nevilties emocijos žinia yra ta, jog jūsų lūkestis - siekis, kurį bandėte įgyvendinti - galbūt neišsipildys, vadinasi, laikas keisti savo lūkestį, kad ir kaip būtų lengva tai pasakyti.. Būtina nedelsiant numatyti naują tikslą ir pradėti jo siekti. Taip, toks tėra šios problemos sprendimas.
Patartina išsiaiškinti, kokios šio potyrio pamokos jums galėtų padėti ateityje pasiekti tą patį dalyką, kurio siekėte iš pradžių. Labai svarbu - mokėti laukti, būti kantriam.
Pati skausmingiausia neviltis, kurią galima išgyventi, paprastai yra...
7. Kaltės jausmas. Po šia emocija užslėpta žinutė, kad nusižengėte vienai iš savo pačių aukščiausių moralinių normų. Vadinasi, privalote nedelsdami daryti tai, kas garantuos, jog šiai normai nenusižengsite ateityje.
Jokiu būdu neatsiduokite kaltės jausmui, nepaskęskite jame. Žmonės šioje būsena dažnai išmoksta bejėgiškumo. Tikroji kaltės jausmo paskirtis - paraginti imtis veiksmų, kurie padėtų keistis. Žmonės dažnai šito nesupranta ir mėgina slopinti jausmus.
Svarbiausia - pripažinti, jog jūs tikrai nusižengėte savo moralinei normai. Ypatingai normai, kurios iki šiol laikėtės. Naudokitė kaltės jausmą permainoms įgyvendinti.
Kai kurie žmonės nuolat plaka save dvasiškai ir emociškai, nes jie nusižengia savo moralės normoms kone kiekvienoje gyvenimo srityje. Dėl to daugumą jų ima kankinti...
8. Nevisavertiškumo jausmas. Šis jausmas apima kaskart, kai nesugebame padaryti to, ką, rodos, turėtume sugebėti.
Nevisavertiškumo žinia yra ta, kad šiuo metu jūs neturite to gebėjimo lygio, kuris būtinas norint atlikti tam tikrą užduotį. Jei ne šis jausmas, nesužinotume apie padidėjusį informacijos bei geresnės strategijos poreikį.
Tiesiog paklauskite savęs, ar jūs kartais nenorite dviejų kėdžių užsėsti vienu užpakaliu? Priminkite sau, kad nesate tobuli, o krepšinio aikštelėje neprivalote žaisti kaip Maiklas Džordonas. Raskite autoritetą - sektiną pavyzdį, iš kurio galėtumėte mokytis efektyvumo toje srityje, kurioje jaučiatės nevisaverčiai.
Kai jums pradės atrodyti, kad jūsų problemos yra nuolatinės ir nesibaigiančios arba kad jums tenka atlikti daugiau darbų, nei galite aprėpti, jums gresia pasiduoti emocijoms, kurios vadinasi...
9. Perkrovos jausmas. Širdgėla, depresija ir bejėgiškumas tėra perkrovos jausmo pasireiškimai. Žmonės pradeda manyti, kad egzistuojų neišsprendžiamų problemų (niekada taip nemanykite, blogiausiu atveju - keiskite požiūrį į problemą!).
Perkrovos jausmas siunčia žinią, jog turite iš naujo įvertinti, kas šioje situacijoje jums yra svarbiausia. Priežastis, dėl kurios jaučiatės perkrauti, yra ta, kad jūs vienu metu bandote aprėpti pernelyg daug dalykų ir stengiatės viską pakeisti “per vieną naktį”.
Susirašykite visus dalykus, kurie jums labiausiai rūpi. Nemeluokite sau! Jei norite vėl įsimylėti - pripažinkite tai, ir meilė pasibels greičiau nei tikėsitės. Išrikiuokite darbus pagal svarbą. Imkitės pirmojo sąrašo punkto ir veikite tol, kol jį atliksite iki galo. Vos tik įvaldysite vieną sritį, ateis pasitikėjimas savimi ir vėl gebėsite kontroliuoti visą savo gyvenimą.
Mūsų savigarba dažnai priklauso nuo to, ar sugebame valdyti savo aplinką. Todėl stenkimės vienu metu neprisiimti pernelyg daug užduočių. Geriau judėti į priekį mažesniais žingsneliais, bet užtikrintai.
O emocija, kurios, regis, labiausiai bijoe visas pasaulis - atsiskyrimo jausmas. Kitaip jis vadinasi...
10. Vienišumas. Visi kartais pasijaučiame vieniši. Tokios dalies neišvengia nė viena gyva
būtybė.
Perduodama žinutė labai aiški - jums reikia ryšio su žmonėmis, išoriniu pasauliu. Tačiau dažnai nesuprantamas būna pats ryšys. Dažnai manoma, kad trūksta seksualinio suartėjimo bei intymių santykių. Tačiau tai nepašalina vienišumo, kartais - padidina.
Supraskite, kad gerų žmonių yra visur. Stenkitės neužsidaryti tarp keturių sienų ir dažniau pabūti su draugais. Dažnai padeda susitikimas su senais draugais, nors ir nelabai gerais.
Straipsnio autorius Paulius Šukys.
