Savo nuomonę V. Poderytė-Bernatavičė paviešino socialiniame tinkle „Facebook“, įrašu sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.
Įžvelgė kitą situacijos pusę
„Nežinau, kaip jums, bet man ši pasiutpolkė, pavadinimu „turim progą, apderkim Nausėdą“, labai labai neskani ir nebepriimtina.
Žinau, kad daug kam mano nuomonė nepatiks, bet pabandysiu paaiškinti, kodėl taip manau.
Vaikas miega, turiu laiko pabarškint klaviatūrą.
Visų pirma, pradėsiu nuo to, kad manau, jog Valdas Adamkus yra viena nuostabiausių, šviesiausių ir labiausiai pagarbos vertų asmenybių mūsų šalies politinėje istorijoje. Jo 100-metis – neeilinė proga, ir noras matyti šventėje dabartinį prezidentą visiškai suprantamas. Pati tiek žiūrėdama Adamkaus gimtadienio iškilmes per TV, tiek visą gimtadieninę jo dieną skaitydama straipsnius apie jį nesyk graudinaus ir didžiavaus, kad šis žmogus yra ir visada bus mūsų Prezidentas.
Na, o dabar apie Gitaną Nausėdą. Ar tikrai dėl jo nedalyvavimo reikia užkurti tokio masto politinį laužą? Prezidentas tuo metu buvo Vokietijoje, kur turėjo svarbių valstybinių reikalų. Prezidento darbas nėra lankyti renginius tam, kad niekas neprisikabintų. Jo prioritetas – Lietuvos interesai, o kartais jie sprendžiami ne prie šventinio, o prie derybų stalo.
Beje, įtariu, kad jei Nausėda vietoj laiko Vokietijoje būtų pasirinkęs buvimą Adamkaus iškilmėse, tie patys kritikai tada būtų kaltinę Nausėdą, kad pasirodymas Adamkaus šventėj jam asmeninės politinės naudos atžvilgiu svarbiau už Lietuvos atstovavimą tarptautinėj erdvėj.
Susidaro įspūdis, kad kai kuriems viešiems asmenims (daugumos nuomonę ir darbus šiaip jau išties vertinu ir gerbiu) Nausėda yra tapęs tokiu patogiu taikiniu, į kurį galima paleisti strėlę bet kokia proga ir taip susirinkti gausias savo auditorijos ovacijas bei laikus. Nesvarbu, kokios aplinkybės, svarbu, kad būtų šansas įgelti. Kartais tai tampa nebe kritika, o savotišku sportu su visu jam priklausančiu azartu.
Galime mėgti ar nemėgti prezidento. Galime nesutikti su jo sprendimais. Būdami demokratinės šalies piliečiais, turime pilną teisę kritikuoti. Bet gyvename laikotarpiu, kai Lietuvai ypač svarbus politinis stabilumas, institucijų patikimumas ir visuomenės pasitikėjimas savo valstybe. rusija ir jos propagandos mašina nuolat ieško progų parodyti Lietuvą kaip susiskaldžiusią, chaotišką ir negebančią susitarti net dėl elementariausių dalykų. Kodėl mes patys kuriam medžiagą rusijos informacinėms operacijoms?
Kritikuoti – taip. Klausti – taip. Reikalauti atsakomybės – taip. Bet paversti kiekvieną progą prezidento institucijos diskreditavimo kampanija? Man tai jau panašiau ne į pilietiškumą, o į politinį triukšmą dėl paties triukšmo“, – rašė G. Nausėda.
Ir p. Adamkus apie tai rašo savo knygoje, kad nurodymus gaudavo fasu iš faktinio...- nors jis tikrai buvo geriausias tarp kitų ožio statytinių.
Linksmai praleido JAV pensininkas Lietuvoje, tikrai nenuobuodžiavos.
Nes gero, kultūringo ir netvirto žmogaus priedangoje galima buvo įvykdyti visa tai:
Valdo Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu (1998–2003 m. ir 2004–2009 m.), be visiems gerai žinomų „Lietuvos telekomo“ ar „Mažeikių naftos“ sandorių, Lietuvoje vyko itin aktyvus strateginių energetikos, transporto ir pramonės įmonių privatizavimas.
