Prezidentūros ir organizacijos „Švietimas #1“ surengtame forume „Savivaldybių lyderystė švietime“ pristatytas indeksas sudarytas pagal 43 rodiklius, suskirstytus į keturias sritis: strateginę lyderystę ir valdymą, mokinių įtrauktį ir gerovę, pedagoginį personalą bei ugdymo pasiekimus. Vertinant remtasi viešais statistiniais duomenimis ir pačių savivaldybių pateikta informacija.
Sąrašo viršuje – Tauragės rajono savivaldybė
Indekso viršūnėje atsidūrė Tauragės rajono, Šiaulių miesto ir Lazdijų rajono savivaldybės. Atskirose nominacijose už kiekvieno vaiko pažangą įvertinta Panevėžio miesto savivaldybė, už emocinės aplinkos gerinimą – Ukmergės rajono, o už švietimo inovacijas – Pasvalio rajono savivaldybė.
Pirmąją vietą užėmusi Tauragės rajono savivaldybė surinko 79,2 balo, antroje liko Šiaulių miesto savivaldybė su 78,8 balo, o trečioje – Lazdijų rajono savivaldybė, surinkusi 78,1 balo. Į pirmąjį penketuką taip pat pateko Jonavos rajono ir Kauno miesto savivaldybės.
Apdovanojimus įteikė prezidentas Gitanas Nausėda ir „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius.
Pristatydama rezultatus L. Tilvytė pabrėžė, kad savivaldybės yra svarbi grandis tarp nacionalinės švietimo politikos ir mokyklų, tačiau jų indėlis iki šiol nebuvo sistemingai vertinamas.
„Savivaldybės nustato kryptis, skiria mokyklų vadovus, valdo mokyklų tinklą, organizuoja pagalbą, rūpinasi mokytojais, plečia mokinių galimybes“, – kalbėjo ji.
Pasak organizacijos vadovės, indeksas atskleidė, kad tik 37 proc. savivaldybių švietimo pagalbą gauna beveik visi mokiniai, kuriems ji priklauso. Pagal šį rodiklį savivaldybių rezultatai svyruoja nuo 40 iki 97 proc.
L. Tilvytė taip pat atkreipė dėmesį, kad 47 proc. savivaldybių kasmet nestebi mokyklų mikroklimato, o beveik 60 proc. savivaldybių per pastaruosius trejus metus nė vienas pedagogas nedalyvavo mainuose.
Tarp kitų išryškėjusių tendencijų – 85 proc. savivaldybių kelia švietimo tikslus ir sieja juos su ugdymo kokybe, tačiau tik pusė viešai skelbia švietimo pažangos ataskaitas.
Vertinant mokinių pasiekimus nustatyta, kad 70 proc. savivaldybių devyni iš dešimties aštuntokų pasiekia pagrindinį arba aukštesnįjį skaitymo lygį. Vis dėlto nė vienoje savivaldybėje tokio rezultato nepavyko pasiekti vertinant matematikos gebėjimus.
Organizacijos vadovės teigimu, indeksu siekiama ne tik palyginti savivaldybes, bet ir išryškinti jų gerąsias praktikas, kuriomis būtų galima dalytis nacionaliniu mastu. Ji pažymėjo, kad skirtingose srityse lyderiauja skirtingos savivaldybės, todėl kiekviena jų turi kuo pasidalyti.
„Mokinio galimybės vis dar priklauso nuo gyvenamosios vietos. (...) Kad mokinio galimybės nepriklausytų nuo to, kur jis gyvena, ir kad pasisektų kiekvienam Lietuvos vaikui, dalykimės tuo, kas veikia“, – sakė ji.
Forumo atidarymo metu prezidentas Gitanas Nausėda taip pat atkreipė dėmesį į nevienodą švietimo pagalbos prieinamumą. Jis priminė, kad Valstybės kontrolės audito duomenimis, daugiau nei pusė specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių negauna visos jiems reikalingos pagalbos, o savivaldybių skiriamos lėšos vienam tokiam mokiniui skiriasi nuo nulio iki daugiau kaip 600 eurų.
Prezidento teigimu, švietimo sėkmę lemia drąsūs sprendimai, bendruomenių susitelkimas ir nuosekli lyderystė, o siekiant vienodų galimybių visiems vaikams būtinos bendros valstybės ir savivaldybių pastangos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
