„Turiu daug pradėtų darbų sodyboje, tad juos ir tęsiu. Toks mano naujametinis tikslas. Jau nebe toks jaunas žmogus esu, tai neturiu ir daug svajonių“, – paklaustas apie naujametinius tikslus atsako buvęs pramogų pasaulio veidas A. Nedzinskas.
Jis atskleidžia, kad praėjusius metus vertina gerai ir po truputį planuoja vėl rengti festivalius, į rankas paimti ir mikrofoną.
„Man praėjusieji metai buvo geri – sodyboje daug nuveikiau, surengiau festivalį draugams ir kaimynams, o dabar žiemą darau kitus darbus – įrenginėju savo kultūros centrą, ateinančią vasarą taip pat, manau, rengsiu festivalį, nes bus ir kaimo jubiliejus, todėl manau, kad visai gražu būtų padaryti kažką panašaus.“
Mėgaujasi ramybe
Antanas Nedzinskas ketverius metus praleido Seimo nario kėdėje. Po įvairiausių skandalų net ir baigęs šį karjeros tarpsnį ir išsikraustęs iš Vilniaus, vyras politikos neapleido – Antanas tapo ir Trakų savivaldybės tarybos nariu. O dabar vyras kaime, nutolusiame 25 kilometrus nuo Trakų, laiko gyvulius, turi ir savo verslą:
„Mano vaikystė praėjo tame kaime – daugiausiai sentimentai, noras turėti savo žemės. Atsiminiau seną svajonę, kad norėčiau padaryti draugų festivalį, tad pastačiau sceną. Turiu kaimo turizmo sodybą, tačiau ji dar ne visiškai baigta. Pas mane atvažiuoja įvairių švenčių švęsti. Nevadinčiau to verslu – tai gyvenimo būdas, jis man niekada neatsipirks“, – atskleidžia vyras.
Apie planus įsirengti nuosavą Antanas galvojo jau seniai – dalį Seimo nario atlyginimo jis atidėdavo jos įsirengimui ir statybos darbams. Viską jis sukonstravo savomis rankomis – namą sau, namuką dviem, pirtį, pastatą pobūviams, kultūros centrą, garažą, katilinę, malkinę, pavėsinę mašinai.
„Kuomet buvau Seimo narys, dalį savo atlyginimo sąmoningai atsidėdavau sodybos įsirengimui. Tada suma dar buvo apvali, dabar ji juokinga. Tuo metu galėjau iš tos algos nusipirkti butą Vilniuje arba ieškoti prieglobsčio gamtoje. Mano šuo, katinai ir ožkytės nešneka. O pasikalbėti su kaimynais dažnos galimybės neturiu – artimiausi už pusės kilometro. Jei nėra reikalų – ir nesusitinkame“, – apie gyvenimą kaime pasakoja vyras.
Vis dėlto vienišas vyras nesijaučia. Savaitgaliais pas jį atvyksta ir draugai, todėl vienatvės, anot jo, pajusti netenka.
„Aš kiekvieną savaitgalį pakankamai energijos iš žmonių pasisemiu, o paskui darbo dienomis galiu tvarkytis ir gražinti savo sodybą, tad man žmonių tikrai užtenka ir netgi lieka laiko pabūti vienumoje. Kai esi vienas, gali ir balsą lavinti, nes niekas negirdi, nekomentuoja ir tu niekam pats netrukdai.
Man ir be žmonių pabūti yra ramybė – galiu būti ir minioje, galiu būti ir vienas. Galiu ir ilgiau vienas pabūti, neturiu jokio didelio prisirišimo prie žmonių. Aš kaime jaučiuosi saugus, nes čia pašalinių žmonių daug nebūna, o Vilniuje gali susitikti žmogų, kuris nėra tau palankiai nusiteikęs“, – šypteli pašnekovas.
Gyvena kukliai
Antano Nedzinsko paklausėme, ar gyvenimas kaime jį daro laimingą – šis nedvejodamas atsako, kad čia jaučiasi žymiai laisvesnis, nei gyvendamas miesto šurmulyje.
„Man, žinokit, Vilniuje dabar būtų sudėtinga gyventi, nes aš kai priprantu prie tokios laisvės ir kai nėra suvaržymų, tai įvažiavus į Vilnių nežinai, kaip ir kur važiuoti gali, o čia viskas paprasta, viskas po nosimi, šalia. Draugai ištikimiausi patys atvažiuoja. Mieste didelis eismas, daug žmonių, o kaime gali ramiai gyventi gamtoje“, – apie gyvenimą vienkiemyje pasakoja jis.
Kadangi gyvena 50 kilometrų nuo Vilniaus, o artimiausiai nuo sodybos esantis didesnis miestas yra už 25 kilometrų įsikūrę Trakai, vyras dažnai ten nevažinėja, iš anksto ir didesniais kiekiais, ypač jei gera kaina, įsigyja reikiamų produktų. Taip pat ir statybinių medžiagų turi užsipirkęs iki kaklo, o jei pritrūksta pagrindinės medžiagos cemento, užsisako į namus. Todėl vyras tikrai nesėdi nukabinęs nosies ir nenuobodžiauja – toliau tobulina sodybą.
Sako, kad ir išlaidų labai daug nereikia, todėl su finansais kol kas problemų nėra. Aišku, jis šmaikštauja, kad piniguose nei dabar, nei artimiausiu metu tikriausiai nesimaudys.
„Kaime, kai dabar gyvenimu ir mano poreikiai yra mažesni – nereikia niekur važinėti, kažkur lakstyti, nereikia ir naujų rūbų, nes užtenka ir darbinių. Visa, ko man reikia, tai išleidžiu ant valgio ir šnapso. Aišku, pinigais nelyja pas mane“, – juokiasi A. Nedzinskas.
Nejaučia poreikio grįžti į sceną
Paklaustas, ar nesigaili, kad paliko ankstesnį gyvenimą objektyvų apsuptyje, vyras tvirtai sako, kad tikrai nesiilgi savo pralėkusios jaunystės. O ir į rankas paimti mikrofoną ir atsistoti vėl ant scenos nebūtų labai sudėtinga:
„Manau, kad jei labai norėčiau, tai man nebūtų problema grįžti ir į pramogų pasaulį – sutvarkyčiau savo repertuarą, surengčiau ir koncertų. Bet aš tam didelio poreikio nematau – esu laimingas ir ten, kur dabar esu. Visų pinigų gyvenime neuždirbsi ir to, manau, labai nereikia“, – teigia pašnekovas.
Sodybai ir savęs išlaikymui Antanas naudoja ne tik savo santaupas iš algos, bet ir pinigus, gautus pardavus beveik visus automobilius. Kaip sako jis, iš didelės jo kolekcijos teliko pora „Mercedes“ automobilių, kuriuos po truputį žmonės perka.
Antanas anksčiau garsėjo ne tik savo darbais, bet ir skandalais – dar iki šiol daugelis prisimena 2011-aisiais įvykusias jo fiktyvias vestuves. Šio įvykio pasekmės Antanui buvo skaudžios, jį smerkė žmonės, persekiojo žurnalistai.
Vis dėlto jis seniausiai šį įvykį palikęs už nugaros ir nors šiemet vyras neturi užsibrėžęs aukštų tikslų, sau linki toliau tobulėti ir per toli nuo savęs nenutolti.
„Aš sau ir šiemet linkiu ramybės ir gyventi taip, kaip gyvenau. Nenoriu nuklysti kažkur toli – man čia gera, čia turiu savo erdvę, savo sodybą, kurioje galiu būti ramus.“
