Kai vaikinas mylėjo, regis, širdį būtų dėl tavęs paaukojęs, kai meilė praėjo — net šaukšto gaila. O draugės darbdavys, išgirdęs apie nėštumą, staiga pamiršo ką tik liaupsinęs jos kompetenciją...
Vis dėlto verta niekada nepamiršti, kad žodis “teisės” sietinos ne vien su griežta policija, prastais keliais ir vairuotojo pažymėjimu. Pasitaiko tokių momentų, kai dulkėtieji teisės kodeksai netgi labai praverstų. Juolab kad nėra ten jokių ypatingų paslapčių. Ir egzistuoja tie kodeksai tik dėl to, jog net pačią netikėčiausią akimirką neliktum it musę kandusi, visada žinotum, kaip kovoti dėl savo teisių. Pasiruošk! Štai kelios praktinės šio kovos meno pamokėlės.
Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite čia.
Pergalingas pralaimėjimas
Apie tai, kaip merginos verčiasi per galvą, kad tik priverstų vyrus jas vesti, kuriami filmai, rašomos knygos, sekamos pasakos. Tačiau ar žinai bent vieną populiarią istoriją apie sunkias, bet sėkmingas skyrybas? Sakai, nėra ką pasakoti? Anaiptol! Išsiskirti kartais gali būti daug sunkiau nei ištekėti.
Lietuvos įstatymai numato tris santuokos nutraukimo atvejus: abiejų šalių susitarimu, vieno sutuoktinio iniciatyva ir dėl vieno sutuoktinio kaltės. Pirmasis atvejis ganėtinai aiškus: du suaugę žmonės suvokia, kad jausmai baigėsi, ramiai susėdę tai aptaria ir patraukia savais keliais. Įstatymai jiems kelia tik vieną sąlygą: santuokoje jie turi būti išgyvenę ne trumpiau nei metus.
Antrasis atvejis sudėtingesnis, nes skyrybų prašo vienas asmuo. Skirtis leidžiama, bet tik tuo atveju, jei jau vienus metus trunka teismo patvirtinta sutuoktinių separacija — savotiška teisėta skyrybų repeticija. Teismas ją skiria, jei tu arba vyras tikinate, jog esate nebesuinteresuoti toliau gyventi kartu arba bendras gyvenimas vienam ar abiem iš jūsų tapo tiesiog nebepakenčiamas. Separacijos metu galioja visi skyrybų veiksniai: atskiros gyvenamosios vietos, vaikų globos pasidalijimas, alimentai, turto dalybos. Jeigu porai sunku apsispręsti dėl savo jausmų, separacija gali trukti neribotą laiką. Nuo skyrybų ji skiriasi tik tuo, kad pora bet kada gali vėl pradėti gyventi kartu, nes oficialiai vis dar yra jungiama santuokos saitų.
Skyrybos dėl vieno sutuoktinio kaltės visada būna ekstremalios, vyksta per teismus, reikalaujama neginčijamų įrodymų. Kalte paprastai laikoma sutuoktinio neištikimybė, nuslėpta sunki liga, įkalinimas arba smurtas.
Nors tikrai nereikia aiškinti, kas yra neištikimybė, ją įrodyti teisme ne taip jau paprasta. Vien poros nuotraukų, kur vyras eina susikibęs už rankučių su kita mergina, nepakaks. Kartais net nepakanka įrodyti, jog jis jau kurį laiką gyvena su kita moterimi: reikia liudytojų, kurie patvirtintų, kad porelė išties propaguoja šeimyninį, bet ne tiesiog draugišką gyvenimo būdą. Taigi jei vyras —apsukrus niekšelis, moteriai gali tekti imtis ir paparacės, ir slaptos operatorės, ir netgi privačios detektyvės darbo.
Bene sudėtingiausios formos sutuoktinio kaltė — smurtas. Mat jis gali būti fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis. Fizinio smurto išraiška — žaizdos bei kraujosruvos ant tavo kūno, taigi jis gali būti įrodomas medikų pažymomis bei psichologų išvadomis. Psichologinį smurtą konstatuoti gerokai kebliau, nes jis gali būti daugybės pavidalų: nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas, atsisakymas eiti kartu į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais bei draugais, viešas žeminimas, grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimas pavojingose vietose... Įspūdingas sąrašėlis. Su psichologiniu smurtu kovoti nėra paprasta. Galima bandyti smurtaujantį vyrą nuvesti į Vyrų krizių centrą, kur jam galbūt padės pašalinti agresiją keliančias priežastis. Bet tai jau reikštų, kad pats smurtautojas suvokia savo problemas. Galima įrašinėti vyro grasinimus ir pateikinėti policijai — bet juk niekada nežinai, kuris grasinimas gali būti paskutinis. Kita vertus, galima pačiai eiti į Moterų krizių centrą ir prašyti pagalbos — psichologų patarimo arba netgi tarpininkavimo su policija.
“Svarbiausia — netylėti, — tikina advokatė G.Domkutė. — Visiškai neseniai buvo atvejis: moteris ilgai tylėdama kentė vyro žeminimus bei grasinimus, nes neturėjo pajamų ir bijojo, kad skyrybų atveju vyras ją atskirs nuo vaikų. Kaip galima tiek kentėti siaubingą diskomfortą? Juolab kad valstybė garantuoja tam tikrą teisinę pagalbą. Daugelis advokatų, suvokę situacijos rimtumą, ir patys sutinka nemokamai konsultuoti smurto aukas. Galiausiai visada galima išsipasakoti artimiems žmonėms — šie irgi gali atkreipti dėmesį į smurtautojo elgesį, pranešti apie jį policijai. Bet jeigu smurto auka tyli, teisme lieka tik jos žodžiai prieš smurtautojo pasakojimus. O šis visada gali pasakyti: “Aš tik gyniausi”. Ir kas šią jo versiją paneigs?”
Išsipasakojimo strategija galioja ir seksualinio bei ekonominio smurto atvejais. Žinoma, nėra malonu kam nors pasakoti, kad partneris tave verčia nusirenginėti, lytiškai santykiauti prieš tavo valią, kartoti pornografinius veiksmus arba neleidžia dirbti ir verčia prašyti pinigų net higieniniams įklotams, tačiau dažniausiai tai būna vienintelė įmanoma kovos su smurtu pradžia.
Priežastis numanoma
Nors, regis, jau seniai nebemadinga deklaruoti, jog moters vieta — tik bažnyčioje, virtuvėje ir tarp vaikų, kasdienybėje vis tiek retkarčiais dar prireikia griebtis Lygių vyrų ir moterų galimybių įstatymo, kuris, be kita ko, draudžia visų žmonių diskriminavimą lyties atžvilgiu tiek darbinių, tiek nedarbinių santykių metu. Kitaip tariant, Lietuvoje negalimos reklamos, kurios pašieptų ar žemintų vyrus ar moteris, taip pat nuolaidos tik moterims arba tik vyrams ir, pavyzdžiui, tokie darbo skelbimai: “Ieškome vyro direktoriaus pareigoms užimti”, arba: “Ieškome ne vyresnės nei 25 metų gelsvaplaukės sekretorės pareigoms eiti”. Bet juk ne paslaptis — tai, ko neparašo skelbimuose, kai kurie darbdaviai visiškai nesivaržo pasakyti savo kabinetuose. Jeigu įtari, jog bosas tavęs nepaaukštino vien dėl to, kad užsiminei artimiausiu metu ketinanti kurti šeimą, gali kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tik tavo įrodymai turi būti išties svarūs!
“Personalo vadyba — labai subjektyvu, — aiškina G.Domkutė. — Darbdavys gali prigalvoti tūkstančius priežasčių, kodėl, tarkim, atlyginimą padidino Algiui, bet ne Birutei: Algis noriai važiuoja į komandiruotes, o Birutė atsisako; Algis moka tris užsienio kalbas, o Birutė — tik dvi; Algis lengvai bendrauja su klientais, o Birutė — labai oficiali ir t.t. Net darbuotojų pravaikštas registruoja darbdavys: jei Birutė, pvz., nuspręstų pasiskųsti, kad Algio kas antrą dieną nebūna darbe, darbdavys visada galėtų atkirsti, jog Algis dirba namie, nes toks jų susitarimas.”
Tad jeigu darbe patiri akivaizdžią lytinę diskriminaciją, nesėdėk rankų sudėjusi, pasistenk surinkti akivaizdžių įrodymų: įrašų arba elektroninių laiškų, kur darbdavys aiškiai pasako, jog, tarkim, nenori didinti tau atlyginimo, nes ką tik susituokei ir tikriausiai greitai užsinorėsi vaikų. Ieškok ir liudytojų, kurie patvirtintų ne kartą girdėję tokių darbdavio užuominų arba patys patyrę panašų jo elgesį.
Jei pastojai, pirmiausia pasirūpink šį faktą patvirtinančia medicinos pažyma ir kuo skubiau įteik ją darbdaviui. Tada jam jau nebeliks jokios teisės nutraukti su tavimi darbo sutartį (žinoma, jeigu ji nėra terminuota): kol pažymos nėra, jis laisvai gali apsimesti, jog apie tavo nėštumą nė negirdėjo. Kai pažyma įteikta, lieka tik laukti motinystės atostogų. Tu turi teisę trejus metus auginti vaiką nesirūpindama dėl darbo — tiek laiko darbdavys tau privalo saugoti darbo vietą ir mokėti visą kompensuojamąjį atlyginimą. Bet šiomis teisėmis gali naudotis tik tada, jei per pastaruosius metus įgijai ne trumpesnį nei 3 mėnesių darbo stažą ir “SoDrai” moki ligos bei motinystės socialinio draudimo įmokas. Jeigu esi studentė arba laisvai samdoma specialistė, deja, turėsi teisę tik į dvi ne itin dideles išmokas: vieną — likus 70 dienų iki gimdymo, kitą — vaikui gimus. “Jei nemoki ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų, investuok į kokias nors akcijas ar vertybinius popierius, — pataria advokatė G.Domkutė. — Jei plėtoji individualią veiklą ir vaiką planuoji iš anksto, visada gali veiklą perkvalifikuoti į bendrovę ar tiesiog kur nors įsidarbinti.”
Beje, pagal naujausias įstatymų pataisas, vaiko priežiūros atostogų gali prašyti ne tik motina, bet ir tėvas ar bet kuris kitas vaiką prižiūrintis šeimos narys. Kūdikio tėvui, kaip ir motinai, kiekvieną mėnesį priklauso pašalpa, seneliai, tetos, dėdės ar krikštatėviai teisės į šią pašalpą neturi.
Aistė Ptakauskė
