Visi žinome, kad ekologiškos daržovės ir vaisiai - pranašesni už išaugintus įprastomis sąlygomis, tai yra tręštus pertręštus įvairiais chemikalais. Tik viena „smulkmena": ekologiški produktai gerokai brangesni. Tačiau pinigų mėtyti neverta, nes sveikų daržovių galima užsiauginti ir savo sklypelyje.
Kas iš tų vitaminų, jei kąsdami obuolį kartu dar gauname ir dozę chemikalų? Štai turguje renkamės pačias didžiausias bulves. Patraukliai atrodo, lupti mažiau reikės. Bet perpjauname tokią milžinę ir nustėrstame išvydę nepatrauklius juodulius. Tai cheminės trąšos - salietros - perviršis. O tas valgytojui tikrai ne į sveikatą. Juk cheminės trąšos sukelia odos ligas, alergijas, astmą, net vėžio ligas.
Vietoj chemijos - žolės raugas
Kuo natūraliau daržoves auginame, tuo jos sveikesnės, naudingesnės, skanesnės ir malonaus aromato. Ar ekologiškų produktų įmanoma užsiauginti savo darže?
„Žinoma, - patikino Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas mokslų daktaras Pranas Viškelis. - Ir didelių pastangų nereikia."
Lysves, kuriose daržoves ruošiamės auginti, pakanka tręšti tik natūraliomis trąšomis. Pavyzdžiui, nupjautą sodo žolę sudedame į krūvą, parauginame ir, puslitrį susikaupusio skysčio supylę į 10 litrų laistytuvą, palaistome augalų lysves. Grynu tirpalu laistyti negalima - nudegins. O kaip dažnai laistyti?
„Priklauso nuo to, kaip daržovė auga, - aiškino mokslininkas. - Jei lapai pageltę, susitraukę - galima dažniau. Puikiai auga - išvis be trąšų galima apsieiti. Lietuviškoje dirvoje ir taip daug vertingų medžiagų. Nebent ji - smėlinga."
Jei nenorime terliotis su žolės rauginimu, parduotuvėse yra ekologiškų trąšų. Tiesa, anot specialisto, toli gražu ne visas daržoves lengva ekologiškai išauginti. Įnoringiausios yra morkos.
„Nemažai problemų sukelia muselės, amarai, - atkreipė dėmesį P.Viškelis. - Nuo jų daržoves galima purkšti savos gamybos svogūnų lukštų, ūkinio muilo tirpalo ar tabako nuovirais."
O jei pernai dirvai negailėjome sintetinių trąšų - šiemet jų bus užsilikę?
Pasirodo, taip. Mat tokių trąšų lietus neišplauna. „Kad dirvožemis nuo chemikalų visai išsivalytų, reikia maždaug trejų metų, - paaiškino specialistas. - Azotinės trąšos išnyksta greičiau, bet kalio, kalcio trąšos laikosi ilgai."
Lietuva - palankus kraštas
Sodininkystės ir daržininkystės žinovas sako, kad prekybos centruose patraukliai atrodantys vaisiai neabejotinai užauginti naudojant nuo kenkėjų saugančius pesticidus.
„Ne visus vaisius įmanoma išauginti ekologiškus. Yra obelų veislių, kurios atsparios rauplėms ir kitoms ligoms. Tokių ir purkšti nereikia, - aiškino P.Viškelis. - Bet yra tokių vaismedžių, kurie be pesticidų ves apgailėtinos išvaizdos ir skonio vaisius. Taigi prekybos centruose parduodami vaisiai, ypač importuoti iš šiltųjų kraštų, be jokios abejonės, ragavę chemijos."
Lietuva, anot jo, daržininkystei ir sodininkystei palankus kraštas, mat čia - šaltesnis klimatas. Taigi ir kenkėjų mažiau. Todėl išauginamos sodų gėrybės mažiau apdorotos chemikalais, sveikesnės. Ir daržovės taip pat. Mat Lietuvos žemė yra derlinga.
„Trąšos - brangios, kainuoja ir jų išbarstymas, o ūkininkai nekvaili, skaičiuoja, kas labiau apsimoka: ar daržus trąšomis laistyti, ar pakanka mažesnio, bet sveikesnio derliaus, - patikino pašnekovas. - Kitaip sakant, lietuviškos daržovės ir vaisiai yra gana vertingi, net jei jie auginti ne ekologiniame ūkyje. Mano nuomone, saikingas trąšų kiekis ten, kur dirva prastesnė, nėra blogai. Juk augalas - kaip žmogus: jei gerai pamaitintas - veši, jei kokių medžiagų trūksta - jaučiasi prastai."
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
