Jau kurį laiką pasaulis „serga“ ekologine epidemija – daugelis žmonių pradeda vis intensyviau propaguoti ekologinį gyvenimo būdą.
Parduotuvėje perskaito visą produkto sudėtį nuo pradžios iki galo, nuolat lankosi ūkininkų turgeliuose, rūšiuoja atliekas, dažnai vietoj automobilio renkasi alternatyvią, bet ne tokią aplinką teršiančią transporto priemonę, naudoja tik natūralias kosmetines priemones arba patys pasigamina jas namuose. Kadangi, galima sakyti, ekologija tampa savotiška mada, ši tendencija veržiasi ir į drabužių mados erdvę.
Eko mada – kas tai?
Eko mada – tai drabužių kūrimas ir siuvimas, atsižvelgiant į aplinkosaugą, vartotojų sveikatą ir darbuotojų, kurie gamina drabužį, darbo sąlygas. Visų pirma, tai organinės kilmės žaliavų panaudojimas, pavyzdžiui, šilkas gaminamas natūraliu būdu maitinant šilkverpius, o vilna gaunama tiesiog apkerpant avis.
Taip pat svarbu paminėti, jog „ekologiško“ drabužio gamyboje nenaudojami jokie kenksmingi chemikalai ir dažai, ir net pasitaiko atvejų, kai drabužiai perdirbami ir gaminami naudojant perdirbtą tekstilę ar dėvėtus rūbus ir skirti nešioti gan ilgą laiką. Be to, dar vienas svarbus aspektas: žmonėms, kurie gamina, tiksliau, siuva, šiuos drabužius, turi būti sudarytos palankios, sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos ir mokamas atitinkamas atlyginimas, priklausantis nuo darbo krūvio, sudėtingumo ir laiko.
Nors ir nelabai tikėtina, tačiau drabužių pramonė iš tiesų daro didelę žalą aplinkai. Naudojant pesticidus medvilnės gamyboje (25 proc. visų pesticidų, naudojamų visame pasaulyje, yra įtraukti į medvilnės gamybos procesą), ne tik teršiama ir keliama grėsmė aplinkai, bet žmonių, gyvenančių tose šalyse, sveikatai.
Daugelyje procesų, susijusių su drabužių gamyba, pavyzdžiui, irigacija, pesticidai, trąšos, taip pat balinimas ir dažymas perdirbant tekstilę, naudojama daug vandens, todėl tam tikri gamybos etapai dažnai kelia grėsmę vandens užterštumui. Sintetinių audinių (tokių, kaip nailonas) gamyboje naudojamas kenksmingas kuras, todėl, kai mūsų drabužiai gaminami, paleidžiami į prekybą ir nešiojami, jie išskiria anglies dvideginį, kuris prisideda prie klimato kaitos ir kenkia žmonių sveikatai. Kai drabužiai išmesti, o ne paaukoti arba ne perdirbti (tik 14 proc. visų drabužių yra perdirbama), jie patenka į sąvartynus, kur pradeda pūti, taip žalojant aplinką, pavyzdžiui, vilna puvimo stadijoje išmeta į orą metano dujų, kas daro neigiamą įtaką klimato kaitai.
Kokios medžiagos tinkamiausios
Ar žinojote, jog vieneriems marškinėliams pagaminti sunaudojama 257 galonai vandens? Be viso to, balinimo ir dažymo metu audinys išskiria toksinus, kurie patenka į mūsų ekosistemą. Naftos pagrindu pagaminti produktai yra labai kenksmingi aplinkai, iš viskozės pagaminti drabužiai įtakoja miškų nykimą ir pan., o alergiškiems žmonėms sintetiniai audiniai sukelia bėrimus ar net astmos priepuolius. Tad visuomet rinkitės tik tuos audinius, kurie pagaminti su „Eko“ ženklu.
Kanapės. Iki šiol jos turi didžiausią potencialą ekologiškai tekstilei išgauti. Ekologinis lygis kanapėse yra daug didesnis nei daugumoje kitų augalų, naudojamų pluoštų gamybai. Kanapių augalai auga labai greitai ir tankiai, todėl jie nejaučia pesticidų ir trąšų poreikio. Jų nereikia dirbtinai drėkinti, nes kanapėms užtenka vidutinio kritulių kiekio, be to, kanapės labai atsparios kenkėjams. Tai yra natūraliai ilgas pluoštas, kuris labai tinkamas verpimui ir perdirbimui, taip pat jos labai tinkamos tekstilei dėl savo tvirtos sandaros, todėl iš jos pasiūti drabužiai patvarūs ir ilgai nešiojami. Iš kanapių pagaminti audiniai pasižymi svorių ir faktūrų įvairove, o svarbiausia, iš jų pagaminti rūbai yra patys pigiausi.
Vilna. Vilna išgaunama visiškai natūraliu būdu, t. y. ūkininkams auginant avis. Po to, kai jos apkerpamos, pradedamas apdorojimo procesas: balinimas arba dažymas, tačiau čia svarbiausia, kad šiame procese nedalyvautų jokie chemikalai. Vilnos tekstūra yra labai įvairi – nuo pūkuotos, storos iki labai lengvos ir plonos – todėl tinka ir dažnai naudojama drabužių pramonėje.
Organinė medvilnė. Organinė medvilnė yra žymiai labiau ekologiškesnė nei įprasta medvilnė tuo požiūriu, kad jai užauginti ir išgauti nenaudojami pesticidai ar kitos cheminės medžiagos, o ji surenkama rankomis. Be to, revoliucijos į medvilnės auginimą buvo įnešta pradėjus natūraliai auginti spalvotą – rudos ir žalios spalvos – medvilnę. Kadangi pastarosios nereikia blukinti ar dažyti, ji yra daug tvirtesnė ir lankstesnė. Medvilnė labai plačiai naudojama tekstilės gamyboje, galima teigti, kad tai – populiariausias audinys, todėl, jei gamintojai naudotų vien organinę medvilnę, daugelis drabužių jau būtų savaime ekologiški.
Sojos šilkas. Sojos šilkas naudojamas kaip ir bet kuris kitas austas ar megztas adinys. Jo galite įsigyti specializuotose parduotuvėse ir išbandyti patys. Didelis baltymų kiekis, esantis šios rūšies pluošte, padeda natūraliai įsisavinti dažus, todėl galite sukurti savo norimų spalvų audinį.
Bambukas. Bambuko pluoštas yra plonas, tačiau patvarus ir ilgalaikis. Jis laikomas ekologišku todėl, kad yra bene viena greičiausiai atsinaujinančių žolių. Be to, jis turi antibakterinių savybių, o audiniai, kartu su jūsų kūnu, „kvėpuoja“. Įgyjamas audinys yra biologiškai suskaidomos, nes bambuko pluoštas puikiai sugeria drėgmę ir yra pralaidus orui, tad iš jo pasiūti drabužiai ypač švelnūs ir minkšti.
Linas. Linas yra augalinės kilmės produktas, todėl jo ekologiškumas atsiskleidžia jo auginimo procese. Natūraliai išaugintas lino pluoštas yra visiškai nekenksmingas ir visiškai nepavojingas žmogaus sveikatai. Iš jo pagaminti drabužiai yra lengvi ir lengvai praleidžia orą, todėl jūsų kūnas nuolat kvėpuos.
Natūrali oda. Odą galima taip pat priskirti prie ekologinių audinių, iš kurių yra gaminami drabužiai. Čia svarbiausia, kad oda būtų gyvūno, mirusio natūralia mirtimi, ir kad jos apdirbimo procese nedalyvautų jokie chemikalai.
Šilkas. Šilkas yra gyvūninės kilmės pluoštas, pasižymintis labai geromis higieninėmis savybėmis (leidžia odai kvėpuoti, sugeria drėgmę), yra pakankamai stiprus ir tamprus pluoštas, todėl iš jo pagaminti drabužiai ilgai nešiojami ir patogūs. Be to, tai labai lengvos ir švelnios tekstūros pluoštas, todėl labai tinkantis nešioti itin jautrios odos žmonėms. Šilko gavimo procesas yra visiškai natūralus, jis gaunamas iš įvairių šilkverpių kokonų gijų, taip pat jį gamina ir kai kurių rūšių vorai.
Viskozė. Nors viskozė yra dirbtinis pluoštas ir gaunamas cheminiu būdu apdorojant celiuliozę, ją galima laikyti natūralia. Iš jos pagaminti drabužiai yra lengvi, malonūs dėvėti, švelnūs ir nedirgina odos. Savo sudėtyje viskozės turintys drabužiai puikiai praleidžia orą ir sugeria drėgmę, pasižymi geromis šilumos izoliacijos savybėmis.
Ekologija ant pasaulio mados podiumų
Tikriausiai ekologiniu požiūriu mažiausiai pažengusi ir yra mada (ji dar tik pradedančiosios stadijoje), nes drabužių kūrėjai ir gamintojai retai linkę rinktis ekologiškai išgautus audinius (nes jie daug brangesni), pradėti naudotis atsinaujinančias medžiagas ir energiją. Dizaineriai teisinasi ne tik didele ekologiškų audinių kaina, bet ir pasiuvimo technikos sudėtingumu, be to, tokie audiniai sunkiai gaunami ir apskritai, pasak jų, nėra tokių ekologiškų audinių, kurie idealiai pakeistų dabar naudojamas medžiagas, nepakeičiant dizainerių išskirtinio stiliaus bei unikalaus rūbo modelio.
Rodriguez, Donatella Versace, Calvin Klein, Alexander McQueen ir Richie Richis, Stella McCartney, Diane von Furstenberg – tai tik dalis dizainerių, kurie į savo naujausias kolekcijas mielai įtraukia drabužių iš kanapių pluošto ar bambuko. Tačiau vienas kitas dizaineris ryžtasi ir didesnei avantiūrai ir demonstruoja ant podiumo visą kolekciją tik iš ekologiško pluošto. Pavyzdžiui, žymi norvegų dizainerė Leila Hafzi jau 1997 metais pristatė pirmąją savo drabužių kolekciją, propaguojančią ekologines idėjas, ir sėkmingai tai daro iki šiol. Ji naudoja tik natūralius audinius ir ekologiškus dažus, kurie neturi jokio neigiamo poveikio gamtai ar drabužio nešiotojui. Tokių bandymų įvesti į madą naują požiūrį buvo ir daugiau, tačiau didžiausia problema, su kuria susiduriama: tai, kad kurti ekologišką madą yra labai prabangu, todėl tokie drabužiai neparduodami eilinėse parduotuvėse, o yra prabangos prekė. Kai jie bus prieinami paprastam vartotojui, tada bus galima argumentuotai kalbėti apie ekologišką madą ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
Kita vertus, drabužių kolekcijas, pagamintas nekenkiant gamtai, jau pristato ir visame pasaulyje gerai žinomi drabužių tinklai, tokie kaip Marks&Spencer, Gap, H&M, Topshop. Nors jų siūlomas drabužių iš ekologiško pluošto ar pagaminti pagal ekologinius principus pasirinkimas dar nėra labai didelis, tačiau tai, kad jau paprasti žmonės turi galimybę įsigyti ekologiniu pagrindu sukurtus drabužius, yra didelis žingsnis į priekį gamtos apsaugos sferoje ir žmogaus sąmonėje.
Alternatyvos Lietuvoje
Be abejo, brangiems audiniams pakeisti ir Lietuvoje sunkiai prieinamiems gamintojų drabužiams įsigyti yra ir gana neblogų alternatyvų. Pavyzdžiui, drabužiai iš natūraliai užauginto lino, kuriuos siuva lietuvių pramoninkai. Šią vasarą ant lietuviško podiumo (taip pat ir pasaulio) neretai galima išvysti šio audinio drabužių, nors prieš kurį laiką dizaineriai, galima sakyti, visai nesirinko šios medžiagos savo kolekcijoms siūti.
Taip pat vis plačiau pradedama naudoti medvilnė, išauginta be pesticidų. Ir tikrai, pasaulyje jau nemažai gamintojų, kurie savo produkcijoje naudoja būtent organinės kilmės medvilnę. Deja, Lietuvoje tokia praktika dar retai taikoma, tačiau galima rasti nemažai užsienio interneto svetainių, kurios prekiauja būtent ekologiniu būdu išgautais drabužiais. Beje, ir kaina pakankamai prieinama ir paprastam vartotojui, todėl tiems, kas rūpinasi aplinkosauga, tai labai gerai išeitis.
Jeigu norite prisidėti prie „eko“ mados, bet neįstengiate puoštis brangiais apdarais, dizaineriai siūlo tiesiog perdirbti savo senus drabužius. Jeigu jums nusibodo seni džinsai, nusikirpkite klešnes ir pasidarykite šortus. Juos galite pagyvinti sukūrę plėšytų džinsinių šortų efektą ir pan., senus megztinius galite prikelti naujam gyvenimui tiesiog persiuvę naujas sagas, jei mokate siuvinėti, išsiuvinėkite įdomų ir spalvotą paveiksliuką, sena palaidinė atrodys puikiai, jei ją pagyvinsite masyvia rože, karoliukais ar kokia kita puošmena. Iš tiesų, viskas priklauso nuo jūsų fantazijos, o kartais, atrodo, minimali detalė gali jį pakeisti kardinaliai.
Taip pat, norėdami propaguoti ekologinę madą, dažniau užsukite į dėvėtų rūbų parduotuvę ar į vadinamąjį blusų turgų. Be to, kad įsigysite naują drabužį, dažnai jis bus unikalus ir išskirtinis, todėl atrodysite originaliai ir stilingai. Gaminkitės papuošalus patys arba įsigykite iš tų, kurie tai daro, keiskitės drabužiais su draugais ir pan.
Pabaigos žodis
Ekologinė mada apima ne tik drabužių gamybos ir pirkimo procesus. Iš tiesų yra daugiau veiksnių, kurie lemia ekologinį sąmoningumą ir atitinkamus veiksmus. Todėl tam, kad prisidėtumėte prie globalios problemos sprendimo, turite daugiau skirti jai dėmesio. Pavyzdžiui, neišmeskite nenešiojamų drabužių, o atiduokite juos labdarai, skalbkite mažesnėje nei 30 laipsn. temperatūroje, nes taip sutaupysite energiją, nenaudokite sauso džiovinimo, nuolat stebėkite drabužio sudėtį ir t. t. – taip suformuosite ekologinį sąmoningumą ir nepastebėsite, kaip jis įsiskverbs į kitas jūsų gyvenimo sritis.
Autorė Nina Ivanova
