Filmavimuose sutiktas atlikėjo Deivio Norvilos tėtis, lengvosios atletikos treneris Edmundas Norvilas neslėpė kamerų itin nemėgstantis ir į viešumą per daug nelendantis.
„Manęs kameros nežavi. Esu prie jų nepripratęs, daugiau užkulisiuose būnu. Mano toks darbas, kai nelendi į ekraną, stadionus, sėdi kažkur užkulisiuose ir stebėdamas džiaugies arba nusivili. Džiaugsmo būna labai mažai, nes net ir jei laimi, supranti, kad kitą kartą reikės viską padaryti dar geriau“, – teigė vyras.
Nors jam yra tekę „paragauti“ žurnalistų dėmesio, prie jo pašnekovas tikina nepratęs.
„Yra tekę pašnekėti, duoti interviu, bet šiuo pramogų pasauliu tikrai nesu itin sužavėtas. Bet jei ne Deivis, ne sūnus, tikrai manęs čia nebūtų. Kas nori, tas apie tave žino, pasidomi. Bet pats aš nelendu į viešumą“, – neslėpė jis.
Vaikystėje matė ir sportininką
Nors ir vaikystėje Edmundas tikino matęs sūnaus polinkį į sportą, visgi Deivis pasirinko kiek kitokį gyvenimo kelią.
„Mačiau ir jo polinkį į sportą. Nuo pat pirmųjų savaičių mes mokėme jį plaukti, sodindavome į vonią, pridėdavome pripučiamus „sparnelius“ ir bandydavome jį laikyti ant vandens. Jis nardydavo, vonioje nuo vieno galo iki kito jis plaukiodavo pats. Kada rankomis jis pradėdavo pasiekti vonios kraštus, prasidėjo ir lengvoji atletika, jis pradėjo vaikščioti“, – šmaikštavo vyras.
Vis dėlto nors ir sūnus įsitraukė į sportines veiklas, netrūko ir įvairių kuriozinių bei nemalonių situacijų. Štai E. Norvilas papasakojo apie ne itin smagų nutikimą, kurį iki šiol puikiai prisimena.
„Kai tėtis – sportininkas, tai ir jo gyvenimas sukosi aplink sportą. Nuolat būdavome manieže, ūgtelėjęs jis pradėjo lankyti lengvąją atletiką. Aišku, taip ir užsiėmė – ateidavo, palakstydavo. Vis dėlto savo amžiaus grupėje jam sekėsi neblogai, buvo čempionas ir Klaipėdoje, ir tarptautines vaikų varžybas yra laimėjęs 60 metrų bėgdamas.
Toliau jis išėjo į karatė, paskui buvo buvo ir niuansų, kada varžybose jį labi stipriai mušė. Sukį kone pats užlipau ant pakylos, nes galvojau, kad jį labai sumuš. Tačiau kova buvo užbaigta. Kitose varžybose jau Deivis kitam vaikui stipriai trinktelėdavo. Pagalvojau, kad mano vaikui nereikia tokių daužymųsi. Nebuvo tada jokių šalmų, pirštinių, plikomis rankomis jie vienas kitą mušdavo“, – prisiminė pašnekovas.
Papasakojo apie charakerį
Paklaustas, ar Deivis perėmė daugiau mamos savybių, treneris tik šyptelėjo.
„Sūnus tikrai į mane panašesnis. Mes abudu greitai užsidegame, – juokiasi jis. – Ir taip jau gana ilgai. Bet jei jau manau, kad esu teisus, niekada nepasiduosiu ir įrodysiu savo nuomonę. Toks ir Deivis.“
Norvilų šeimos vyrai turi stiprų charakterį – vis dėlto net ir karingumas bei atkaklumas netrukdo išlaikyti draugystės ir pagarbos vienas kitam.
„Jei kas negerai, mes geriau padėsime ragelį ir toliau konflikto duobės nekasime. Kitą dieną bus viskas tvarkoje. Dabar gan retai matomės, nes ilgus atstumus reikia važiuoti iš sodybos ar jo namų, – teigia jis – Gerai, kad jo tokia profesija – tai mes galime pas jį užsukti, tai jis pas mus. Dažniausiai jis važinėja po pagrindinius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną, Panevėžį.
Aš irgi varžybų turiu daug – nuo vaikų iki suaugusiųjų. Tad susitinkame, nors ir neilgam, palaikome šiltą ryšį. Mėgstame ir į sodybą atvažiuoti, juos aplankyti, pagrybauti. Bet atvažiuojame, kai grybų nėra.“
Daugiau neatskleistų faktų apie Deivį iš jo tėvų lūpų – jau šį vakarą.
Pokalbis su Deiviu ir jo tėvais – jau šį trečiadienį, laidoje „Gero vakaro šou“, 19.30 val. per TV3!
.jpg)
