Vakarienėje netrūko elegancijos, subtilumo ir rafinuoto stiliaus akcentų.
Suspindo elegancija
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė renginiui pasirinko sodriai violetinės spalvos kostiumėlį su sijonu.
Įvaizdžio akcentu tapo ilgas kaklo papuošalas, kuris, naujienų portalo tv3.lt žiniomis, sukurtas menininko Artūro Davainio. Interneto svetainėje pakabukas „Būsena“ kainuoja 280 eurų.
Taip pat nurodoma, kad jis pagamintas iš briedžio rago, gintaro ir 925 prabos sidabro, rašoma lt.exhibitjewellery.com.
Apytikslis pakabuko dydis – 10-12 cm.
Tiesa, šiuo pakabuku Diana yra pasipuošusi jau ir anksčiau – 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Valstybės pažinimo centre atidarė parodą, skirtą paminėti Lietuvos narystės NATO dvidešimtmečiui „NATO20: protas išlaisvėja diskusijoje“.
Tą kartą parodos atidaryme kartu su Prezidentu dalyvavo ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, pasipuošusi šviesia suknele ir šiuo papuošalu.
Svarbus susitikimas
Ši vakarienė vyko po svarbaus vakar vykusio šalių vadovų susitikimo. Kaip dar vakar rašė Lietuvos respublikos prezidentūra, Prezidentai aptarė dvišalius santykius, regioninio saugumo ir gynybos stiprinimą, paramą Ukrainai, strateginius energetikos ir infrastruktūros projektus bei ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo plėtrą. Šiemet minimos 105-osios Lietuvos ir Estijos diplomatinių santykių užmezgimo bei 35-osios jų atkūrimo metinės.
Susitikimo metu pasirašyta bendra Lietuvos ir Estijos Prezidentų deklaracija, įtvirtinanti strateginę šalių partnerystę ir bendrą viziją iki 2030 metų. Joje susitarta stiprinti bendradarbiavimą saugumo, gynybos, ekonomikos, energetikos, infrastruktūros, kultūros ir švietimo srityse bei pabrėžiama būtinybė stiprinti NATO atgrasymą, kolektyvinę gynybą ir ilgalaikę paramą Ukrainai, Rusijai išliekant pagrindine grėsme euroatlantiniam saugumui.
Lietuva ir Estija, veikdamos NATO rytiniame flange, Baltijos jūros regione bei NB8 ir Baltijos trijų valstybių (3B) formatais, pabrėžia būtinybę stiprinti regioninę vienybę ir koordinuotą atsaką į saugumo iššūkius. Ši partnerystė išlieka vienu svarbiausių Baltijos regiono lyderystės Europos Sąjungoje ir NATO pavyzdžių.
Susitikime didžiausias dėmesys skirtas saugumo ir gynybos klausimams. Lietuvos vadovas pabrėžė, jog būtina stiprinti NATO rytinį flangą ir didinti sąjungininkų pajėgumus regione.
„Rusija išlieka didžiausia, tiesiogine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui. Todėl turime nuosekliai stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą, ypač NATO rytiniame flange“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad Baltijos valstybės prisiima atsakomybę už regiono saugumą, o stiprus transatlantinis ryšys išlieka esmine saugumo garantija.
„Mūsų įsipareigojimas investuoti 5 procentus bendrojo vidaus produkto į gynybą yra aiškus signalas, kad esame pasirengę ginti ne tik savo, bet ir visos Europos saugumą“, – pažymėjo Prezidentas.
Šalių vadovai daug dėmesio skyrė paramai Ukrainai. Lietuvos Prezidentas pabrėžė, jog Ukrainos pergalė yra būtina sąlyga ilgalaikiam saugumui Europoje: „Turime ne tik tęsti, bet ir stiprinti visapusišką paramą Ukrainai, kartu didindami spaudimą Rusijai ir užtikrindami atsakomybę už agresijos nusikaltimą“, – teigė Prezidentas.
Susitikime aptarti strateginiai regioniniai projektai ir tolesnis bendradarbiavimas dėl energetinio saugumo stiprinimo. Prezidentai pažymėjo, kad Baltijos šalys pasiekė istorinį tikslą – energetinę nepriklausomybę ir elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
„Tai nėra pabaiga – tai naujo etapo pradžia. Turime toliau stiprinti energetikos jungtis, kritinės infrastruktūros apsaugą ir kurti atsparią, saugią regiono energetikos sistemą“, – sakė šalies vadovas.
ES kontekste Prezidentai pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad Europos Sąjungos daugiametėje finansinėje perspektyvoje (2028–2034 m.) didesnis dėmesys būtų skiriamas rytinio flango saugumui, gynybai, kariniam mobilumui ir strateginei infrastruktūrai. Tai laikoma esmine sąlyga stiprinant visos Sąjungos atsparumą.
Didelis dėmesys skirtas transporto ir karinio mobilumo projektams. Valstybių vadovai pabrėžė strateginę „Rail Baltica“ reikšmę regiono sujungiamumui ir saugumui. „Rail Baltica“ yra ne tik transporto projektas – tai mūsų regiono saugumo ir karinio mobilumo stuburas. Turime užtikrinti jo įgyvendinimą iki 2030 metų“, – akcentavo Prezidentas.
Susitikime aptartas ir ekonominis bendradarbiavimas. Estija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos ir investicijų partnerių, todėl sutarta stiprinti bendradarbiavimą aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, ypač skaitmenizacijos, kibernetinio saugumo ir gynybos pramonės srityse.
Prezidentai taip pat pabrėžė kultūrinių, akademinių ir istorinių ryšių svarbą bei būtinybę stiprinti bendras iniciatyvas Europos istorinės atminties srityje, įskaitant memorialo totalitarinių režimų aukoms projektą Briuselyje.
Estijos Prezidento valstybinio vizito Lietuvoje metu šalių vadovai atidarys dvišalį verslo forumą, lankysis Lietuvos valstybės naujuosiuose archyvuose. Antrąją vizito dieną Kaune Estijos Prezidentui bus suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas, apžiūrimas „Rail Baltica“ statybų progresas, Prezidentai taip pat apsilankys Rukloje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
