Visiems mums bent kelis kartus gyvenime, o kai kuriems gana dažnai, trūkinėja akių kraujagyslės. Kraujosruvos būna neskausmingos, regėjimui nekenkiančios, tačiau ilgai negyjančios. Kodėl?
Kiek tokie defektai yra pavojingi ir kaip jų atsikratyti, pataria akių ligų specialistai. Pasak jų, priekinį akies obuolio paviršių dengia du dangalai. Tai balta neperregima odena, arba sklera, sudaryta iš jungiamojo audinio, ir ją dengianti perregima junginė, kurią sudaro epitelio ląstelės.
Mažos traumos
Abu dangalai išvagoti kraujagyslių. O kai kuri nors iš jų trūksta, susidaro mikroskopinio dydžio kraujosruva, atrodanti kaip didesnė ar mažesnė raudona dėmelė.
Tokie kraujo išsiliejimai akyse patys savaime nėra liga. Tačiau jie įspėja apie tam tikrus sutrikimus organizme.
Dažniausi iš jų – greitai praeinančios ir visiškai sveikatai nepavojingos smulkiausių akies arterijų mažos traumos. Tai reiškia, kad kapiliarai trūkinėja ne dėl kokios nors akių ar kitų organų ligos, o dėl to, kad pervarginate savo akis, patiriate didelius emocinius ir fizinius krūvius.
Tačiau tam, kad įsitikintumėte, jog akyse atsirandančių kraujosruvų priežastys tikrai yra tik tokios, ir nusiramintumėte, turėtumėte rasti ryšį tarp vėl trūkusios kraujagyslės ir stresą sukėlusio įvykio jūsų gyvenime.
Ko neįveikia ramunėlės...
Galite veidrodyje iš arti apžiūrėti atsiradusią dėmelę – jeigu tai kraujagyslė, būtinai pamatysite jos kontūrus. Dėmės spalva visada būna tamsiai rožinė arba raudona, po kelių dienų tampa šviesesnė. Tačiau kraujosruva gali išnykti ir anksčiau, taip ir nespėjusi pakeisti spalvos.
Svarbiausia, kad staiga ant akies obuolio atsiradusi raudona dėmelė nepradėtų didėti. Per 10 dienų, daugiausia dvi savaites, mikrohematoma turi dingti. Tačiau paprastai tai įvyksta gerokai greičiau – ypač jeigu tris kartus per dieną lašinsite į akį antiseptiko.
Liaudies medicina siūlo kitą būdą. Jo pranašumas toks, kad, be trūkusios kraujagyslės pėdsakų, dažniausiai pasiseka atsikratyti ir patinusių paakių – neatsiejamų pervargimo ir streso palydovų. Receptas labai paprastas: džiovintų ramunėlių žiedų antpilą (100 g vienam litrui verdančio vandens) atvėsinkite šaldytuve, tada skystyje suvilgykite vatos tamponą (diską, skirtą makiažui valyti) ir uždėkite ant užmerktos akies 15–20 minučių iš ryto ir vakare. Atlikti procedūrą geriau atsigulus ir atsipalaidavus.
O jeigu tai liga?
Deja, kraujo dėmelės, atsirandančios ant akies obuolio trūkus kraujagyslei, ne visada taip lengvai pradingsta. Dėl mokslui kol kas nežinomų priežasčių kartais įvyksta jų pigmentacija. Tai tik kosmetinis defektas, tačiau, reikia pripažinti, dėmėtos akys neatrodo labai simpatiškai. Grąžinti akims ankstesnį skaidrumą galima atlikus operaciją – defektas pašalinamas skalpeliu arba elektrokoaguliacija.
Bet jeigu mikroskopiniai kraujo išsiliejimai akyse įvyksta kiekvieną mėnesį arba dar dažniau, tuomet priežastis gali būti kraujo liga. Tokia, kuria sergant sumažėja kraujo krešumas. Todėl neprošal būtų kreiptis į šeimos gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimą. Jei reikės, gausite siuntimą konsultuotis pas gydytoją hematologą.
Medikai sako, kad kraujo dėmelės akyse – daugeliu atžvilgiu medicinai dar mažai suprantamas sutrikimas. Pasitaiko pacientų, kuriems nei hematologas, nei būrys kitų specialistų nesugeba nustatyti akių ligos priežasties. Tuomet nebelieka nieko kita, kaip tik skirti vaistų kraujagyslių sienelėms stiprinti (vazoprotektorių) – kursas būna ilgas – 45–60 dienų. Kartoti jį reikia ne dažniau kaip tris kartus per metus.
Retos, bet pavojingos
Jeigu jus dažnokai kamuoja išorinės akių hematomos, jums praverstų šį tą žinoti apie tris ligas. Jos retos, tačiau nepaprastai pavojingos. Ir ypač tuo, kad dažnai yra palaikomos paprasčiausiais kraujagyslių trūkinėjimais ir negydomos. O gydyti šias ligas būtina kuo skubiau.
Taigi jei vietoj vienos akies kraujagyslės vienu metu sutrūkinėja kelios, be to, akį ima skaudėti, ištinsta vokai, vadinasi, prasidėjo skleritas – odenos uždegimas, tačiau ne bakterinės, o autoimuninės kilmės. Tai svarbu, nes ši liga gydoma steroidiniais hormonais, o antiseptiniai akių lašai skiriami tik mikrobinio uždegimo profilaktikai.
Liga, vadinama pterygijumu, prasideda nuo dėmelės, atsiradusios ant odenos. Tiesa, ji nuo pat pradžių nebūna panaši į hematomą: nematyti trūkusios kraujagyslės kontūrų, spalva ne rausva, o drumzlinai pilka. Kai dėmė ima didėti, paaiškėja, jog ji ne plokščia, o iškilusi, padengta kapiliarų tinkleliu. Galiausiai šis gerybinis junginės audinių auglys perauga į vadinamą sparninę plėvę. Ji panašėja į plokščius grybus, augančius ant medžių kamienų, ir yra pavojinga tuo, kad gali uždengti vyzdį. Tuomet galima netekti regėjimo ta akimi.
Sparninė plėvė gydoma tik chirurginiu būdu.
Ypač atsargiems derėtų būti, jeigu akies paviršiuje atsiradusi rusva, beveik juoda dėmelė sparčiai didėja. Tada būtina kuo greičiau pasirodyti oftalmologui, nes, tikėtina, jog tai piktybinio naviko formavimosi pradžia. Tačiau laiku atlikus operaciją ligą paprastai pasiseka sustabdyti.
Autorė Sandra Miškinienė
