Ne tik sutrikusios psichikos žmonės gali kelti kitiems pavojų, bet ir sergantieji psichikos liga kartais nukenčia nuo sveikųjų, - teigia su šia problema susiduriančios tarnybos. Kita vertus, dažnai grėsmę kelia jokia psichikos liga nesergantys žmonės, tačiau pranešimai apie jų elgesį pasiekia psichiatrus.
"Bijau eiti namo, nes buvęs vyras terorizuoja, grasina užmušti. Jis neina gydytis nuo alkoholio sukeltos psichozės, toliau girtauja, butą pavertė kiaulide", - į redakciją kreipėsi klaipėdietė.
Moteris su skundu buvo kreipusis į policiją, prašiusi skirti vyrui priverstinį gydymą, tačiau ši atsiųstame laiške pranešė, kad vyro grasinimai nėra realūs, ir bylą atsisakė iškelti.
Nors vyriškis psichikos liga neserga, apie jo elgesį pranešta Klaipėdos psichikos sveikatos centrui.
Į stalčių nededa
"Gauname iš policijos įvairiausių raštų, nes yra tokia policijos komisariatų tendencija - jei žmogus elgiasi netinkamai, būtinai reikia pranešti Psichikos sveikatos centrui (PSC). Nors žmogus taip elgiasi paprasčiausiai dėl girtumo ir turi atsakyti pagal įstatymus. Būna ir rimtų signalų, bet dažniausiai - beprasmiškas susirašinėjimas", - pasakojo Psichikos sveikatos centro vadovas Aleksandras Slatvickis.
Anot jo, raštų, kuriais pranešama, kad neblaivus žmogus triukšmauja, grasina, ateina gana dažnai. Jie nekišami į stalčių, o patikrinama, ar tas triukšmadarys neturi kokių psichikos sutrikimų, ar jis nėra PSC pacientų sąraše.
"Jei žmogus nepavojingas, nėra psichozės būsenos, nepageidauja mūsų paslaugų, mes neturime teisės net į butą įeiti", - sakė A. Slatvickis.
Ar, būdami humaniški sergantiesiems psichikos ligomis ir gindami jų teises, nepaminame teisių tų, kurie priversti gyventi šalia neprognozuojamų ligonių?
"Jei įstatymas neleidžia gydyti priverstinai - negalime nieko daryti. Daug metų dirbdamas psichiatrijos srityje ir žinodamas, kad absoliuti dauguma mūsų pacientų nėra agresyvūs ir pavojingi, manyčiau, kad jų teisės būtų labai pažeistos, jei jie dėl menkiausio menkniekio būtų vežami į psichiatrijos ligoninę ir ten gydomi per prievartą", - teigė psichiatras.
Kaip elgtis, jei priklausomas nuo alkoholio žmogus terorizuoja, namus paverčia kovos lauku ir "kiaulide"?
"Žmogus suserga ne per vieną dieną. Priklausomybės liga vystosi laipsniškai. Tie patys žmonės, kurie dabar prašo "pasiimti" tą žmogų ir ką nors daryti, nes neįmanoma kentėti, - kadaise toleravo ligos apraiškas, ligos pradžią. Ką patarti moteriai? Mėginti kalbėti su žmogum, kai jis yra blaivas. Jei jis girtas ar pagiringas - pokalbis nebus konstruktyvus, o beprasmis. Kita vertus, reikia maksimaliai atsiriboti nuo to žmogaus, jei tik įmanoma - gyventi atskirai".
Vertybių krizė
"Psichikos liga ar tam tikri sutrikimai daro šeimos gyvenimą sudėtingą, ne visi tai atlaiko", - konstatuoja Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Liucija Bagačiovienė, kuriai darbe neretai tenka susidurti su psichikos sutrikimų turinčiais, agresyviai nusiteikusiais, piktais ir nelaimingais žmonėmis.
Tie, kurie neatlaiko ir išsiskiria, kartais nepajėgia visiškai atsiskirti ir lieka viename bute. Kodėl? "Lengvai neparduoda, už dyką nenori atiduoti, nesuvokia, kad gali butą išsinuomoti, patys neieško variantų", - paaiškino advokatė.
Žmonės, - pastebėjo teisininkė, - ateina į šeimą nepasiruošę, jie nesupranta, ką reiškia žodžiai "Ir varge, ir džiaugsme", bėga nuo nesutarimų ir problemų skyrybomis. Sutuoktinis nusisuka nuo ligoto partnerio, negalinčio savimi pasirūpinti, palieka jį vieną.
Pastaraisiais metais teismai apkrauti šeimos bylomis, jos jau sudaro 60 proc. visų bylų: žmonės nepasidalija vaikais, nebesugeba išspręsti subtiliausių klausimų patys, nemoka kultūringai gyventi ir išsiskirti. Kreipiasi ir dėl turto bei kreditų pasidalinimo.
Lieka "prie konteinerio"
Tačiau ne tik sutrikusios psichikos būsenos žmonės gali kelti kitiems pavojų, bet ir sergantieji psichikos liga gali nukentėti nuo sveikųjų - pripažįstant neveiksnumą ir atimant iš jų turtą, uždarant į pensionus, jais manipuliuojant.
"Psichikos ligoniai yra labai pažeidžiami, neadekvatūs žmonės, nemoka atrasti išeities. Turiu bylą, kurioje moteris, pasinaudodama tuo, kad vyras šizofrenikas, nuėjo nutraukti santuokos, parodė pirštu, kur pasirašyti, ir vyras liko prie konteinerio. O ji po savaitės parsivedė jauną vyrą. O žmogus kelinti metai neranda vietos, kadangi neturi psichinės pusiausvyros. Pasiėmė peilį, nuėjo teisybės pas buvusią žmoną ieškoti. Dabar jam baudžiamoji byla, nubaustas už grasinimą nužudyti, gydomas psichiatrinėje", - pasakojo advokatė.
Psichikos ligoniams dalijamos greitosios paskolos, parduodami telefonai už litą."Dauguma tų greitų paskolų ir pigių telefonų skolininkų ir yra tokie lengvatikiai. Niekas nesigilina, kad jie ligoniai, nes nenaudinga - pradėjus gilintis nebeturės klientų", - pastebėjo advokatė.
Turėtų rūpintis savivaldybė
Advokatė atkreipia dėmesį, kad pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą rūpintis psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis turi savivaldybės institucijos. Todėl, jos nuomone, kilus sunkumų dėl šeimoje gyvenančio asmens psichikos sveikatos sutrikimų, pagalbos galima kreiptis į jas.
"Specialaus įstatymo, kuris gintų sveikuosius nuo psichikos ligonių smurto ir neadekvataus elgesio, deja, nėra. Tačiau gyvename teisinėje valstybėje, kurioje kiekvienas turi pilietines teises ir laisves. Bėda ta, kad psichikos sutrikimų turinčio asmens gydymas arba jo globa nėra toks paprastai išsprendžiamas dalykas, tam reikalingos teisinės priemonės", - pabrėžė pokalbininkė.
Komentaras
Ramūnas LIKAS, psichiatras
Vienas su psichiatrija susijęs klausimas, kuris nuolat iškyla, yra prievartinis gydymas. Dabartiniu metu tai yra suformuluota labai neapibrėžtai - pacientas turi būti pavojingas sau ar kitiems, o Civiliniame kodekse dar pridėta, kad ir turtui. Vėlgi tai neleidžia imtis jokių priemonių psichikos ligų paūmėjimo metu. Reikia laukti, kol pradės lakstyti su kirviu ir panašiai. Dažnai kreipiasi giminės ar namiškiai, kad jau bijo gyventi su kokiu nors asmeniu ir nėra jokių aiškių priemonių, kas ir ką turi daryti. Kiekviename rajone ar mieste yra susiformavusios savos tradicijos. Tačiau tai visai neblogai išsispręstų, jei būtų parengtas rizikos vertinimo klausimynas (taip daroma daugelyje šalių).
Galima pasižiūrėti į Anglijos pavyzdį. Ten reaguojama visais atvejais ir įvertinus nustatoma, koks yra rizikos laipsnis ir kaip toliau elgtis. Lengvesnės rizikos atveju asmuo išleidžiamas namo, bet palaikomas ryšys stebint, ar situacija neblogės, o didesnės rizikos atveju imamasi apibrėžtų veiksmų. Šis klausimas aktualus ne tik psichiatrams, bet ir policijai, greitosios pagalbos tarnybai, ir yra labai spręstinas.
Ankstyvas reagavimas į psichozės atvejį ne tik apsaugo patį žmogų nuo savo veiksmų padarinių, ne tik saugo aplinkinius, bet diagnozavus ligą pradinės stadijos mažiau nukenčia paciento sveikata, mažėja socialinės dezadaptacijos rizika.
Žinoma, rizikos ir smurto valdyme dalyvauja skirtingos tarnybos ir kyla problemos dėl to, kad nepakankamai aiškiai ir tiksliai apibrėžtas jų vaidmuo, veiksmai ir sąveika.
Straipsnio autorė: Genovaitė PRIVEDIENĖ
