Kokia mintis gali garantuotai sugadinti ramų sekmadienio vakarą? Žinoma – ir vėl į darbą! Kas už jos slepiasi? Nenoras susitikti su įkyrėjusiais bendradarbiais? Darbų krūva ir beviltiškos pastangos su ja susidoroti? Įkyrėjusi rutina? Šių „priešų“ galima išvengti, tereikia žvelgti paprasčiau.
SKIRKITE DAUGIAU LAIKO GYVENIMUI
„Kiekvienas darbas užima visą jam skirtą laiką“ – dar 1955-aisiais rašė C. N. Parkinsonas. Ir atvirkščiai: kuo daugiau laiko darbui skirsite, tuo daugiau dirbsite. Pasistenkite greičiau atlikti suplanuotus darbus, negaišinkite savęs nebūtinomis atlikti užduotimis – praleiskite mažiau laiko darbe ir daugiau jo liks laisvalaikiui.
PAKEISKITE APLINKYBES
Nesiverskite per galvą besistengdamas save kontroliuoti – nuo to tik dar labiau pavargsite, geriau pakeiskite aplinkybes. Pavyzdžiui, jei jus blaško tai, kad dirbdamas nuolat tikrinate elektroninį paštą ir stengiatės atsakinėti virtualiems pašnekovams, nebarkit savęs ir nesinervinkit, o tiesiog kuriam laikui atsijunkite nuo interneto. Arba didžiausios koncentracijos reikalaujančias užduotis atlikite ryte ar vakare – kai jūsų pašnekovai atsijungę.
MAŽIAU KALBĖKITE — DAUGIAU VEIKITE
Įsivaizduokite: jums reikia paruošti ataskaitą, apie kurią nutuokiate tik miglotai. Ką darote? Pradedate ieškoti medžiagos. Vienas šaltinis nuveda prie kito, šis – prie trečio. Skaityti įdomu, kyla įvairiausių minčių... Kažkuriuo momentu pagalvojate: „Ką iš to realiai panaudosiu?“ Mokslininkai tokį jausmą vadina „tyrinėjimo spąstais“. Tam tikru momentu nusprendęs, kad užteks tyrinėti, laikas dirbti, išgelbėsite save nuo begalės papildomų sprendimų („Šitą saugoti ar ne?“, „Kažin, šito reikia ar ne?“), ir žingsneliu priartėsite prie tikslo atlikti darbą. Pavyzdžiui, pradėjęs rašyti, suprasite, kokia medžiaga jums naudinga, o nusprendęs pirkti būstą ir aplankęs kelis siūlomus butus turėsite daug realesnį vaizdą nei tyrinėdamas skelbimus internete.
PAŽINKITE SAVE
Tikriausiai žinote posakį: „Gera virėja gali sriubą ir iš kirvio išvirti.“ Panašiai yra ir su darbu. Tikrai yra dalykų, kurių atlikti negalite, nemokate ar nenorite. Tačiau kita tiesa yra ta, kad dirbate ne viską, kam turite sugebėjimų. Kai kitą kartą save keiksite už tai, kad esate negabus, nesusitvarkote su krūviu ir neturite galimybių kilti, pažvelkite į save iš kitos pusės: kurių savo puikių savybių dar neišnaudojote? Pagirkite save už tai, ką galite ir ką darote puikiai.
ŽVELKITE KITAIP
Žmonės paprastai mano, kad jie svarbesniąją dienos dalį dirba, o likusiąją – poilsiauja. Tačiau galite į savo dieną žvelgti ir kitaip: jums svarbesniąją paros dalį pramogaujate, maloniai leidžiate laiką, o likusiąją – dirbate. Matote, koks svarbus pasidarė jūsų poilsio laikas?
NEATIDĖLIOKITE
Kai, pavyzdžiui, sau pasižadate, kad šią popietę sutvarkysite spintą, popietei atėjus, o tinkamai nuotaikai praėjus, spinta gali likti nesutvarkyta. Teisingesnis būdas – pradėti veikti tada, kai tik pajuntate impulsą. Jeigu sugalvojote tvarkyti spintą, pasakykite sau, kad tvarkysite ateinantį pusvalandį, o šiam praėjus pratęskite laiką dar pusvalandžiui.
VENKITE DRAMŲ
Pabandykite bent vieną mėnesį nedalyvauti kontoroje leidžiant paskalas, kai aptarinėjama viskas – nuo politikos naujienų iki naujos šefo šukuosenos. Kiekvienas kolektyvo narys, norėdamas sutarti su kolegomis, leidžiasi į šiokius tokius kompromisus, nedeklaruodamas savo tikrųjų vertybių. Tačiau taip kyla pavojus priimti kitų deklaruojamas vertybes ir prarasti pagrindą po kojomis. Mėnuo be apkalbų padės jums prisiminti, kas esate ir kaip toks tapote.
Straipsnio autorė Aldona Steponavičiūtė