Būdamas aštuonerių, gavau Little Richards dainą „She's Got It“ ir tariau: „Noriu sudainuoti ją taip, kad ji skambėtų taip pat jaudinančiai.“
Kai man nesisekdavo, aš jausdavausi prislėgtas. Niekada nepagalvojau apie savižudybę, tiesiog atsitraukdavau, viską apmąstydavau ir bandydavau iš naujo.
Aš daug svajodavau. Visą viltis dėjau į Ameriką. Galvojau, kad tai būtų visko pradžia ir pabaiga. Bet gyvenau Beckenhame, Kente, Anglijoje. Aš buvau muzikantas, atlikdavau solinius pasirodymus, grojau gitara ir dainavau.
Atsimenu, kartą teko groti vienoje skustagalvių grupėje, kurie parūkę tiesiog mėtydavo į mane nuorūkas. „Viskas baigta. Mano karjera baigėsi“, – galvojau tada, ir vis dar tikėjau kad galiu pakeisti rock-n-rolą.
Savo paauglystėje padariau daugybę kvailų dalykų. Kai buvau 14-os, nusipirkau pakelį mėtinių cigarečių, surūkiau visas iš karto ir labai susirgau.
Būdamas 11-os pradėjau mokytis menų „Bromley Technical“ vidurinėje mokykloje. Aš buvau šlykštus mokinys. Mano galvoje sukosi kitos mintys.
Esu laimingas dėl daugelio dalykų. Kaip dėl mano figūros? Kaip ir mano tėvas, svorio nepriaugau. Kokių baimių turiu? Bijau skristi. Po Amerika keliavau traukiniu ir pamačiau tai, ką turėjau pamatyti.
Sunkiausias mano gyvenimo etapas prasidėjo 1975 metais, kai buvau 28-erių ir gyvenau Los Andžele. Galvojau, kad narkotikai atims iš manęs gyvenimą. Galvojau, kad mirsiu ir viskas bus baigta.
Bet mano padėjėja Coco, išgelbėjo mane. Ačiū jai. Pabėgau iš Amerikos ir persikrausčiau į Berlyną. Geriausias patarimas, kurį kada nors esu gavęs, nevartok narkotikų. Tai man buvo pasakyta prieš juos išbandant.