Nepanašu, kad dainininkė Alina Orlova kada nors pasididintų krūtinę ir visai Lietuvai pareikštų, kad dėl to jos gyvenimas tapo lengvesnis. Ir nuo žurnalų viršelių ji nebent savo albumu, bet ne silikonais mojuotų, kaip tą praktikuoja vienos merginų grupės narės.
Muzikinė scena - jos kūrybos pasekmė, o ne priežastis būti kieno nors pavadintam žvaigžde. Dar negirdėję prieš metus išgarsėjusios Alinos dainų tai gali padaryti rugpjūčio 14-ąją vyksiančiame koncerte sostinės „Forum Palace“ terasoje.
- Vadinasi, nenori būti garsi. Kodėl tada lipi į sceną?
- Aš noriu būti muzikante. Gyventi tuo ir iš to. Kaip ir kiekvienas menininkas, noriu savo kūryba dalytis su kitais, bet būti vadinama žvaigžde ir pasakoti apie su muzika nesusijusius dalykus - ne man. Nemanau, kad kam įdomu, kur aš gimiau, ką valgau ir t.t. Nematau prasmės.
- Užkulisinis žinomų žmonių gyvenimas daugelį domina labiau nei kūrybinis procesas.
- Galbūt, bet aš to labai nenoriu.
- Kaip bandysi šito išvengti?
- Jeigu tai neišvengiama - ką padarysi. Stengsiuosi kaip įmanoma mažiau dalytis asmeniniu gyvenimu su žiniasklaida.
- Daugeliui atrodai „paplaukusi“. Kaip tu pati save vertini?
- Nežinau, kas yra „paplaukęs“, o kas ne. Kartais man atrodo, kad aplinkiniai trenkti, o aš atvirkščiai – visiškai normali. Aš žinau savo keistumus, baimes ir nebijau jų įvardyti.
- Kokie tavo keistumai?
- Jie yra vidiniai, atsiradę po įvairių išgyvenimų. Manau, kiekvienas turi keistenybių.
- Ko labiausiai bijai gyvenime?
- Savęs. Kartais nesusitvarkau su savo jausmais.
- Kaip vertini savo kūrybą lietuviškos muzikos kontekste?
- To, kas dedasi pramogų versle, aš net nevadinu muzika. Apskritai neteisinga teigti, kad mano muzika yra geresnė už kokios nors popgrupės. Mes iš skirtingų pasaulių.
- Ar pragyveni iš muzikos?
- Taip. Jau kokius metus. Ir net neblogai. Barmene dirbti nebereikia.
- Koks darbas tau nepriimtiniausias?
- Pedagogės. Jau geriau grindis plauti.
- Kodėl? Dėl mažų atlyginimų?
- Atlyginimas man nesvarbus. Be to, normaliai jie ten gauna. Tiesiog tai labai sunkus, milžiniškos atsakomybės, kantrybės reikalaujantis darbas. O ir dabartiniai vaikai...
- Kokių turi materialių silpnybių?
- Leidžiu pinigus brangiems fotografijos ir dailės albumams. Dar patinka pirkti kvepalus.
- Kokie tavo mėgstamiausi kvepalai?
- Pastaruoju metu Lolitos Lempickos. Namie turiu gal keturis skirtingus kvepalų buteliukus.
- Ar tau, kaip ir daugeliui moterų, patinka vaikščioti po drabužių parduotuves?
- Nelabai jaukiai jaučiuosi parduotuvėse. Po jas vaikščioti reikia nuotaikos. Nors pasitaiko ir man, jog atrodo, kad neturiu ką apsirengti. (Juokiasi.)
- Kur dažniausiai įsigyji drabužių?
- Į prestižines, brangias parduotuves nevaikštau. Jose jaučiuosi nevisavertė. Aš renkuosi padėvėtų drabužių parduotuves, nes ten galima atrasti įdomių drabužių ir patirti atradimo džiaugsmą. (Šypsosi.)
- Kokia moteris tau graži?
- Natūraliai laisva ir sutarianti su savimi.
- O koks vyras galėtų patraukti tavo dėmesį?
- Vyriškas - drąsus, ryžtingas, pasitikintis savimi. Labai sudėtinga atsakyti į šį klausimą.
- Gyveni senamiestyje, lankaisi baruose. Ar nebijai įklimpti į bohemos liūną?
- Nors dalyvauju bohemiškuose vakarėliuose, man įdomu bendrauti su tokiais žmonėmis - nebijau. Stengiuosi nepulti stačia galva į tokį gyvenimo būdą, išlaikau atstumą. Be to, turiu veiklos, todėl negaliu per daug atsipalaiduoti.
- Koks tavo santykis su svaigalais?
- Svaigieji gėrimai manęs jau nebevilioja - praeitas etapas. O visa kita... Daug yra įdomių dalykų. (Šypsosi.)
- Teko girdėti nuomonių, kad Alina dainų tekstus kuria pavartojusi narkotikų. Kaip yra iš tikrųjų?
- Nesąmonė. Dauguma mano tekstų gimė, kai dar mokiausi mokykloje ir gyvenau su tėvais. Kokie narkotikai mokykloje? O jei žmonės mano, kad mano tekstai keisti – man tik smagiau.
- Ar save laikai dvasinga mergina?
- Turbūt, nors ir netikiu dievais. Bent jau kol kas nenoriu veltis į tikėjimo dalykus.
- Ar tau malonu, kai tave vadina originalia persona?
- Dažniausiai taip vadina tie, kurių nuomonė man neįdomi. O man svarbūs žmonės manęs taip nevadina.
- Ar dažnai susiduri su padlaižūnais?
- Pasitaiko tokių, kurie siekia mano dėmesio vien dėl to, kad esu dainininkė. Tai verčia jaustis nesmagiai. Manau, atskiriu tokius veikėjus. Mane gelbsti ir tai, kad niekada nepuolu artimai bendrauti su menkai pažįstamais.
- Ar dažnai draugai prašo, kad pagrotum vakarėlyje?
- Būna, būna... Pagroju, nors nelabai noriu. Juk vakarėliuose dažniausiai linksma, o mano dainos liūdnos.
- Kodėl nekuri linksmų dainų?
- Liūdną emociją lengviau išreikšti, o ir mano gyvenime ji dominuoja. Kai tau linksma ir gera – norisi gyventi, o ne kurti.
- Ar sutiktum groti vestuvėse?
- Nebent tik savo.
- Koks komplimentas kaip moteriai tau labiausiai įsiminė?
- Nedaug tų komplimentų sulaukiu. Apskritai dar nelabai save moterimi laikau. Bent jau negalvoju apie tai.
- Kaip elgiesi, jei tau patinka koks nors vyras?
- Tikrai nekabinu. Palieku šią galimybę vyrams.
- Kokias savo savybes pavadintum neigiamomis?
- Norėčiau išsiugdyti valią, jos man trūksta. Kaip ir atsakomybės.
- Kurioje srityje jautiesi stipresnė - dailėje ar muzikoje?
- Muzika labiau traukia, nes jos poveikis stipresnis. Be to, dailėje man dar trūksta žinių. Nors ir ten, ir ten dar yra ko mokytis.
- Ko dar norėtum išmokti?
- Plaukti, važinėti motoroleriu. Gal visai nieko būtų išmokti ruošti valgį.
- Ar teko susidurti su rusofobais?
- Net tarp artimų žmonių yra tokių, kurie labai nemėgsta Rusijos. Tačiau neteko išgirsti užgauliojimų dėl savo rusiškos kilmės iš inteligentiškų rusofobų. Drąsiau savo nuomonę reiškia tik internautai.
- Ką pasirinktum - poilsį Palangoje ar populiariame Turkijos kurorte?
- Turbūt Palangoje. Juk nebūtina pramogauti Basanavičiaus gatvėje. Palangoje yra keletas vietų, kuriose nėra erzelyno. Apskritai geriausia ten važiuoti žiemą. O jūra man labai patinka.
