Nors dažnai santuokos sukaktis žymioji pra mini dideliame bičiulių rate, šįmet buvo kiek kitaip. Saulėtame Kipre pora progą paminėjo tik artimiausių žmonių apsuptyje.
„Sukaktį paminėjome labai smagiai. Kadangi labai dažnai Ingos, mano gimtadieniai ir santuokos metinės mūsų šeimoje būna didžiuliai bičiulių susitikimai, šiemet nusprendėme pabėgti nuo visko. Išvykome į savo namus Kipre, o ten atšventėme su jaunėliu sūnumi Šarūnu ir jo drauge.
Visų draugų atsiprašėme, kad baliaus tikrai nebus, nes norime šventę paminėti ramiai patys“, – šyptelėjo vyras.
Arūnas ir Inga susipažino vos tapę studentais. Arūnas prisimena kiekvieną penktadienį keliaudavęs autostopu į Klaipėdą pas mylimą merginą, o per kurjerį siųsdavęs gėles.
Nors po vestuvių dienos pradėjo keli dešimtmečiai, A. Valinskas su šypsena tikina puikiai prisimenantis lemtingą dieną judviejų su Inga gyvenimuose.
„Buvo labai saulėta ir rudeniškai labai šilta diena. Kaitino saulė, netgi nuotaika buvo saulėta. Tikrai buvo labai puiki diena vestuvėms. Pagal programą buvome sugalvoję apsilankyti tuose objektuose, kurie mums, kaip porai, labai daug ką reiškė.
Kaip tais laikais buvo įprasta, po zakso turėjome važiuoti į foroateljė A. Rotundo gatvėje. Kai šventėme santuokos dešimtmetį, ten važiavome dar kartelį kartoti fotosesijos, netgi bandėme atkartoti tas pačias nuotraukų kompozicijas. Paskui važiavome į Teisės fakultetą, Televizijos bokštą, kur kėlėmės į viršų. Trumpesnio tilto nesugebėjau rasti, todėl Ingą ant rankų nešiau per Vilnelę, paskui ėjome švęsti su visais giminaičiais“, – vestuvių dieną prisiminė laidų prodiuseris.
Barniai ir žavinčios savybės
Tiek Inga, tiek Arūnas Valinskai pramogų pasaulyje žinomi kaip stiprios, bet skirtingos asmenybės, nebijančios išreikšti savo nuomonės. Vis dėlto dėl nesutampančių požiūrių kartais ir jų namuose būna girdimas kiek pakeltas balsas.
„Barnių pas mus tikrai kyla... Manau, kad ir toliau kils. Ačiū Dievui, kad kuo toliau, tuo daugiau ateina mums abiems išminties, todėl tų nereikalingų ginčų kyla vis mažiau. Visi puikiai supranta, kad žmonės ir jų augintiniai supanašėja. Lygiai tas pats ir su sutuoktiniais – dalijamės savo ydomis, savybėmis. Per tiek metų aš pasidariau subtilesnis. Ko gero iš Ingos išmokau pakantumo, o ji pasidarė kiek aštresnė, bjauresnė lyginant su ta Kartavičiūte, kuria aš pažinau“, – teigė pašnekovas.
„Ko gero kantrybė yra ta savybė, kuri niekaip negali nežavėti. Gražiųjų Ingos savybių galėčiau vardinti labai daug, bet apkraučiau Lietuvos vyrus, jei vardinčiau visas puikias jos savybes. Nenoriu pakišti jiems kiaulės“, – šyptelėjo vyras.
„Net ir dabar turime kaip vienas kitą pamokyti“
Kartu su Inga Arūnas užaugino du sūnus – Arūną ir Šarūną, šiuo metu jau sukūrusius savo gyvenimus. A. Valinsko vaikai pasirinko gyvenimą kiek toliau nuo viešumos, kuo, kaip sako pašnekovas, jis didžiuojasi.
Prabilus apie sūnus, vyras neslepia, kad vaikystėje savo atžalų pernelyg nemėgo lepinti.
„Buvau išties griežtas tėvas, gal netgi per griežtas. Dabar, kadangi sūnūs yra suaugę, stengiamės kategoriškai vaikams nekišti savo nuomonės. Nenorime savo vaikams ieškoti žmonų ar patarinėti dėl antrųjų pusių, darbų, – teigia jis. – Nenorime sakyti, kad anūkus auklėsime geriau, nei jie savo vaikus. Dabar mūsų šeimoje atėjo ilgai ieškotas harmonijos metas, kai tu gali nebesukti galvos dėl smulkmenų. Dabar daugiau dėmesio kreipiame į kertines vertybes.“
Vis dėlto tikrąjį save gyvenime atrasti nėra taip lengva. Kaip tikina A. Valinskas, suprasti, kas iš tiesų gyvenime yra svarbu padeda tik patirtys.
„Atrasti savo vertybes bei nekreipti dėmesio į smulkmenas negali išmokyti nei knygos, nei tėvų pavyzdžiai. Kai kalbame apie santykius tarp suaugusių žmonių, tai reikia suprasti, kad į santuoką ateiname kaip skirtingi žmonės su savo aplinka, auklėjimu ir su savu šeimos suvokimu. Net patiekalų sūrumas kiekvieno gyvenime skiriasi... Jei mes daug dėmesio kreiptume netgi į tokias detales, savo gyvenimą tikrai praleistume veltui. Visiems ateityje linkėčiau kuo greičiau pabaigti „šlifavimosi“ etapą ir pradėti bendrą gyvenimą kartu“, – neslepia vyras.
Vis dėlto apsisišlifavimas, anot pašnekovo, santuokoje nenustoja vykti visą gyvenimą. „Net ir dabartiniame mūsų gyvenimo etape turime vienas kitam ką pasakyti, vienas kito ko nors pamokyti, paauklėti.“
