Artėjant jubiliejui Andželika prisipažįsta labiausiai besistebinti tuo, kaip greitai prabėga laikas, rašoma pranešime spaudai.
„Šiaip tai viskas gerai. Suprantu, kad man 55 metai ir jų neišvengsi, ir jaunyn mes jau niekas neiname, bet nesuvokiu vieno dalyko, kodėl taip greitai bėga laikas. Nieko nespėjame, vasara ši praėjo kaip 5 minutės, Kalėdos jau ant nosies, žiūri, kad jau ir Velykos ne už kalnų ir vėl vasara. O kiek dar bus vasarų, Kalėdų, Velykų, gimtadienių, tai tik pats Dievas težino.“
Penkiolika metų šalia pačių mažiausių
Andželika penkiolika metų dirbo medicinos slaugytoja Kauno klinikų Naujagimių skyriuje. Šis ilgas profesinis etapas jos gyvenime užima ypatingą vietą. Kalbėdama apie svarbiausią savo darbą ji pabrėžia pribuvėjos darbo prasmę – pasitikti į gyvenimą ateinantį žmogų ir būti šalia pačioje jo kelio pradžioje.
Naujos gyvybės atėjimas sutelkia visą dėmesį į žmogų, kuriam dar viskas prieš akis. Būtent galimybę prisidėti prie šios pradžios Andželika vertina labiausiai. Tai darbas, kurio reikšmę nusako rūpestis pačiu mažiausiu žmogumi ir atsakomybė už jam reikalingą pagalbą.
Medicinos patirtis jos biografijoje persipynusi su muzika: Andželika koncertavo ir tuo metu, kai jos gyvenimas buvo susijęs su Kaunu bei darbu klinikose. Taigi publikai pažįstama atlikėja turėjo ir kitą profesinę kasdienybę, kurioje daug metų skyrė kūdikiams.
Naujam gyvenimui susikrovė daiktus per tris valandas
2008 metais Andželika iš Kauno persikėlė į pajūrį. Daiktams susirinkti jai pakako trijų valandų. Į naujus namus iškeliavo ir koncertiniai drabužiai, ir keturiasdešimties suvenyrinių bei žaislinių varlių kolekcija.
Pajūris jai buvo pažįstamas nuo vaikystės: iki dešimties metų Andželika gyveno Klaipėdoje. Todėl persikraustydama jautėsi tarsi grįžtanti namo. Kaune liko svarbus gyvenimo etapas, o Šventosios apylinkėse prasidėjo darbas šeimos restorane „Birutės uostas“.
Čia jai teko imtis įvairiausių užduočių. Barmenės darbą papildė administravimas, švenčių organizavimas ir paprasčiausi tvarkymosi rūpesčiai. Apie tai Andželika pasakodavo be užuolankų – šeimos versle užduotis diktuodavo svečių poreikiai ir kasdieniai restorano rūpesčiai.
Muzika buvo visai šalia. Šeštadieniais ji nuo baro skubėdavo persirengti, pasiruošti pasirodymui ir dainuoti restorano svečiams. Per vieną vakarą tilpdavo ir kasdieniai darbai, ir susitikimas su klausytojais.
Dainuoti jai reiškia patirti malonumą
Andželikos muzikinėje biografijoje yra savarankiškas solinis repertuaras. 2003 metais pasirodė jos albumas „Aštuonios ryto ir nieko kito...“, kuriame skamba „Meilės rojus“, „Meilės laivas“, „Jausmų karaliai“. Šie įrašai primena jos pačios kelią muzikoje, greta bendrų pasirodymų su mama.
2021 metais Birutė ir Andželika pristatė Stano sukurtą dainą „Amžina“. Karantino laikotarpiu gimusi daina papildė bendrą mamos ir dukros repertuarą. Bendras dainavimas liko viena iš veiklų, kuriose susitinka mama ir dukra.
Savo santykį su scena Andželika yra nusakiusi labai paprastai. „Niekada nenorėjau tapti ryškia žvaigžde“, – tada sakė ji. Tame pačiame pokalbyje pridūrė: „Man dainavimas yra malonumas.“
Ši nuostata padeda suprasti ir jos pasirinkimus. Gyvendama Vokietijoje Andželika koncertavo, padėjo bičiulei rengti šventes. Muzika liko artima net tada, kai Lietuvos viešumoje ji buvo matoma rečiau. Persikrausčiusi ji rasdavo progų dainuoti naujoje aplinkoje ir išsaugoti ryšį su muzika.
Meilė įžengė pro restorano duris
Vienas netikėčiausių jos gyvenimo posūkių prasidėjo nuo svajonės. Pradėjusi dirbti šeimos restorane Andželika dienoraštyje užrašė nuojautą, kad vieną dieną pro jo duris įžengs jos žmogus. Vėliau, pasakodama pažinties su Michaeliu istoriją, ji prisiminė šį įrašą.
Prieš šią pažintį ji jau buvo patyrusi pirmosios santuokos iširimą ir augino sūnų Antaną. Andželika yra pasakojusi, kad tada antros santuokos neplanavo. Michaelio pasirodymas pakeitė jos nusistatymą: atsirado žmogus, su kuriuo norėjosi kurti bendrą ateitį.
Tuo metu Kylis jau buvo jai artimas. Dar nuo 1999-ųjų Andželika su mama aštuonerius metus dainavo iš Klaipėdos į šį Vokietijos miestą plaukiojusio kelto „Kaunas“ restorane. Laisvu laiku vaikščiodavo po miestą ir vis labiau prie jo prisirišdavo.
2011 metais sugrįžusi į Kylį Andželika pateko į liūtį. Nuo lietaus pasislėpė užeigoje ir ten susipažino su ją nuomojusia lietuve Danute Skučiene. Užsimezgusi draugystė netrukus atvedė naujų svečių į „Birutės uostą“ Lietuvoje: Danutė atvyko su bičiuliais, tarp kurių buvo Michaelis.
Tą vakarą svečiams buvo parodytas koncerto vaizdo įrašas. Pamatęs dainuojančią Andželiką, Michaelis ištarė lietuvišką komplimentą: „Gražus mergaitė.“ Šis komplimentas patraukė Andželikos dėmesį – Michaelis jai išsiskyrė iš visos kompanijos.
Jai šią pažintį lydėjo visa atsitiktinumų virtinė – pamiltas miestas, netikėtai užklupęs lietus ir žmogus, kurį sutiko Lietuvos pajūryje.
Per gimtadienį sulaukė piršlybų
Spalio 26-oji porai tapo ypatinga dėl dar vienos priežasties. 2012 metais Michaelis Andželikai pasipiršo būtent per jos gimtadienį. Kitų metų rugpjūčio 17 dieną jiedu susituokė Palangoje.
Tą dieną nuotaka pasirinko vasarišką, gėlėmis margintą melsvos ir gelsvos spalvų suknelę, ryškiai geltonus aukštakulnius, o plaukus papuošė rugiagėlėmis. Vestuvių apranga atitiko pajūryje vykusios šventės nuotaiką. Po ceremonijos Andželika kalbėjo apie savo apsisprendimą: „žinau, kad pasirinkau tinkamą žmogų“.
Ruošdamasi vestuvėms ji pasakojo, kad pokyliu ir vaišėmis pora rūpinsis pati. Šventę planavo šeimos restorane, į ją kvietė gausų artimųjų, draugų ir muzikantų būrį. Įprastai rūpindavusis kitų šventėmis, tąkart Andželika organizavo savąją.
Kuriant bendrą gyvenimą kitoje šalyje reikėjo ir visai praktiškų pastangų. Andželika mokėsi vokiečių kalbos, kad galėtų laisviau bendrauti su vyru ir jo šeima. 2013 metais pasakojo kasdien tam skirdavusi maždaug po dvi valandas.
Grįžti į Lietuvą labiau norėjo vyras
Po maždaug dešimtmečio Kylyje pora vėl pakeitė gyvenamąją šalį. Apie 2022 metus Andželika su Michaeliu persikėlė į Lietuvą. Kaip ji vėliau pasakojo, šį sprendimą labiau skatino vyras, kuriam patinka Lietuvos gamta. Noras čia gyventi jam buvo kilęs jau anksčiau.
Pačiai Andželikai prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos padeda jos būdas. 2024 metais kalbėdama su TV3.lt ji juokavo, kad „net jei mėnulyje gyvenčiau, turbūt viskas būtų gerai“. Už šios saviironijos galima įžvelgti tai, ką rodo ir jos biografija: ji ne kartą ryžosi persikelti, mokytis ir kurti kasdienybę iš naujo.
Grįžusi į Lietuvą ji vėl įsitraukė į šeimos verslą. „Birutės uostas“ ir šiandien yra vieta, kur susitinka šeimos darbas, bendravimas su svečiais ir muzikinio gyvenimo prisiminimai. Šiemet televizijos laidoje abi Petrikytės vėl dalijosi šio verslo kasdienybe.
Lankytojai nustebdavo pamatę dainininkę su lėkštėmis
Darbas restorane Andželikai suteikė progų pasijuokti iš situacijų, kai žmogaus matomumas televizijoje susiduria su paprasčiausia kasdienybe. Lankytojai ją atpažindavo ir nustebdavo, kad žinoma atlikėja pati aptarnauja svečius. Apie tokias reakcijas ji pasakojo su šypsena – restorane tai buvo jos darbas.
Šiai veiklai pravertė senas pomėgis gražiai serviruoti stalus. Andželika mėgo puošti šeimos švenčių stalą, o pradėjusi dirbti už baro mokėsi iš knygelės, vėliau – iš profesionalų. 2025 metų vasarą ji džiaugėsi, kad patikima komanda pagaliau leidžia daugiau laiko skirti koncertams.
Mokymasis tęsėsi ir perkopus penkiasdešimtmetį. Pernai Andželika pasakojo, kad darbo poreikiai paskatino išmokti naudotis kompiuteriu, prie kurio anksčiau nesėsdavo. Reikėjo atlikti užduotis, todėl teko pačiai sėsti ir išmokti. Tai mažesnė permaina nei persikraustymas į kitą šalį, tačiau kasdienybėje ji taip pat pareikalavo pastangų.
Su mama pokalbiai nesibaigia ir po darbo
Andželiką ir Birutę sieja bendri koncertai, darbas bei labai artimas asmeninis ryšys. Pernai dukra pasakojo, kad namiškiams jau sumigus jos su mama dar rasdavo apie ką kalbėtis. „Mes tiesiog niekada neatsikalbame“, – tuomet sakė ji.
Artumas netrukdo kiekvienai turėti savo nuomonę. „Visko būna – apsišaukiam, pasibučiuojam ir toliau važiuojam“, – jųdviejų bendravimą apibūdino Andželika. Šiame sakinyje telpa kasdienio darbo įtampa ir gebėjimas susitaikius tęsti pradėtus darbus.
Iš mamos perimtas vertybes Andželika sieja su meile ir ištikimybe. Jai svarbu neišduoti artimo žmogaus, išsaugoti pasitikėjimą šeimoje. Apie tai ji kalba ir kaip apie pamoką, kurią perėmė jos sūnus Antanas – šeimos supratimas apie artumą keliauja iš kartos į kartą.
Gimtadienio staigmena atplaukė keltu
Birutė yra surengusi dukrai įsimintinų gimtadienių. Andželikos 50-mečiui ji slapta subūrė bičiulius, kurie keltu atvyko jos pasveikinti į Vokietiją. Vienas draugas atsivežė net garso ir apšvietimo įrangą, o šventė truko kelias dienas.
Praėjusiais metais mama dukrai padovanojo kelionę dviese į Malagą. Prieš 54-ąjį gimtadienį Andželika pasakojo, kad sau labiausiai norėtų palinkėti sveikatos ir daugiau kelionių. Tokie norai gražiai pratęsia jos gyvenimo istoriją, kurioje nuolat atsiranda vietos naujoms pažintims ir išvykimams.
Ankstesniame pokalbyje apie gimtadienius ji buvo pasakiusi ir dar paprasčiau – reikia „džiaugtis, kol esame gyvi“. Šventė tampa proga susitikti su žmonėmis, su kuriais norisi pasidalyti tuo džiaugsmu.
Vakar kelto nebuvo, bet įvyko iškyla laivu po Baltijos jūra
Dainininkė Birutė Petrikytė savo dukrai organizavo jubiliejines iškilmes. Sekmadienį Andželika kartu su draugais į uostą atvyko baltu limuzinu ir savo gimtadienį pasitiko Baltijos jūroje, iškylaudama pramoginiame laive.
Į šventę atvyko Lietuvos šlagerių karalius Romas Dambrauskas, romantiškiausias Lietuvos atlikėjas Igoris Jarmolenka, charizmatiškasis Radžis bei kiti Lietuvos estrados atstovai.
Sulaukė šiltų sveikinimų
Birutės Petrikytės linkėjimas dukrai:
„Mano Andželika, per tavo gimtadienį norisi tave stipriai apkabinti ir pasakyti tai, ką per kasdienius darbus kartais paliekame kitam kartui: labai tave myliu ir branginu mūsų artumą. Man be galo gera, kad galime kartu dainuoti, dirbti, pasikalbėti apie tai, kas rūpi. Ir kad tų pokalbių mums vis dar neužtenka. Sakai, kad labai greitai bėga laikas. Aš irgi norėčiau jį kartais pristabdyti – kad dar ilgiau galėtume pabūti kartu.
Tačiau labiausiai linkiu, kad pati rastum laiko sau. Kad rūpindamasi kitais prisimintum, jog ir tau reikia poilsio, švelnumo, paprasto apkabinimo. Didžiuojuosi tavimi, dukra, tavo drąsa keisti gyvenimą ir pradėti iš naujo. Linkiu tau sveikatos ir tokios kasdienybės, kurioje būtų gera pabusti. Kad galėtum iš visos širdies pasakyti: esu laiminga. Tegu dar laukia daug mūsų pokalbių ir gimtadienių, per kuriuos galėsiu tave apkabinti. Su tavo švente, mano mylima dukra.“
Lietuvos šlagerių karaliaus Romo Dambrausko sveikinimas:
„Andželika, su jubiliejumi! Linkiu, kad tavo meilė gyvenimui ir gebėjimas džiaugtis kiekviena jo minute lydėtų tave dar daugybę metų. Kad į sceną vestų noras dainuoti, o grįžus namo būtų gera tiesiog pabūti su savais. Linkiu sveikatos ir ramaus pasitikėjimo savimi. Tavo gyvenime jau daug patirties, bet prieš akis dar gali būti gražių netikėtumų. Tebūna laiko jais pasidžiaugti, įgyvendinti seniai atidėliotą sumanymą ir leisti sau tai, ko iš tikrųjų norisi. Būk laiminga!“
Romantiškiausio Lietuvos atlikėjo Igorio Jarmolenkos sveikinimas:
„Andželika, su tavo švente! Linkiu, kad per šį jubiliejų pati būtum apgaubta tokiu rūpesčiu, kokio įdedi į kitų žmonių šventes. Kad galėtum ramiai atsisėsti prie stalo ir pasidžiaugti tuo, ką tau paruošė kiti. Leisk save palepinti! O paskui tegul užtenka sveikatos ir energijos viskam, ką dar norėsi nuveikti. Linkiu daugiau progų susitikti be skubėjimo, pasijuokti iš visos širdies ir švęsti vos tik atsiranda gera proga. Kad jubiliejaus nuotaika dar ilgai lydėtų ir paprastomis dienomis. Apkabinu ir sveikinu!“
Radžio sveikinimas:
„Andželika, iš visos širdies sveikinu su gimtadieniu! Labiausiai linkiu, kad visada turėtum žmogų, kuriam galėtum paskambinti ir pasakyti: šiandien man labai gera. Ir kad lygiai taip pat galėtum paskambinti, kai norisi pasiguosti. Toks artumas gyvenime labai daug reiškia.
Tegu šalia tavęs būna žmonės, su kuriais gali būti savimi, juoktis iki ašarų ir jaustis mylima. Saugok savo sveikatą, pasidžiauk tuo, ką jau sukūrei, ir drąsiai svajok toliau. Linkiu dar daugybės gražių gimtadienių, per kuriuos jaustumeisi tokia pat mylinti gyvenimą. Būk laiminga, Andželika!“
55 metų jubiliejų pasitinkančios Andželikos istorijoje daug naujų pradžių. Kai kurios jų pareikalavo sukrauti lagaminus, kitos – išmokti naujo darbo ar patikėti meile. O svarbiausia jos pačios įvardijama darbo prasmė sugrąžina prie pačios pirmosios pradžios – momento, kai į gyvenimą ateina naujas žmogus.
Andželikos palinkėjimas skaitytojams
Savo jubiliejaus proga Andželika turi linkėjimą ir visiems, kurie skaitys jos istoriją.
„Bet kadangi aš labai myliu gyvenimą, tai džiaugiuosi kiekviena minute, kiekviena diena, tai ir noriu jums visiems palinkėti daug sveikatos, džiaugsmo, meilės ir nuostabių dienų, nesvarbu, kad kartais turime perlipti per kalnus, praplaukti jūras ir ežerus, ir visas kliūtis mes galime nugalėti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
