Kalbamės su Keistuolių teatro ir Atviro rato teatro laboratorijos aktorė Judita Urnikyte.
- Ką Tau reiškia teatro diena?
- Mano profesijos šventė. O svarbiausia - mylimos profesijos šventė.
- Koks šių dienų jauno aktoriaus gyvenimas? Nuo senų laiko sklando kalbos, kad iš aktorystės nepragyvensi. Ar jauni aktoriai tą gali paneigti ar patvirtinti?
- Labai individualus klausimas. Šiuo metu aktoriaus veikla yra gana skirtingo pobūdžio. Atsirado komercinių teatrų, filmų, serialų, animacinių filmukų dubliavimų ir t.t. Visa tai duoda papildomas pajamas. Aš galiu kalbėti tik apie savo situaciją. Dirbu dvejuose teatruose, esu dar nesena ir šiuo metu išgyvenu iš aktorystės!
- Kaip su kolegomis švenčiate teatro dieną?
- Mes dažniausiai sau šventę susikuriam kelias dienas prieš teatro dieną, skirdami tam savo kurį nors spektaklį arba, pavyzdžiui, Keistuolių teatre kuriam „Zenoną“. Kovo 27 dieną, teatro dienos proga, vyksta „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija. Gaila, kad kuo toliau, tuo labiau ši šventė tampa tik nominuotiems teatralams. Man asmeniškai labai trūksta tą dieną bendrumo. Bendrumo mūsų teatralų bendruomenėje (kuri nėra jau tokia didelė). Bendros šventės, pokalbių, susitikimų... Teatro diena - puiki proga vieną kartą metuose pagaliau susitikti visus savo kolegas.
- Ką palinkėtum kolegoms?
- Vienas jaunas režisierius kažkokiam interviu yra sakęs: „aš ne euras, kad visiems patikčiau“. Tai aš ir norėčiau palinkėti visiems mums nebijoti rizikuoti. Nebijoti nepatikti. Nebijoti neįtikti. Tik tada išliks gyvybė teatre. Tik tada turėsime ryškių individualybių.
- Kaip supranti pasakymą: „Teatras prasideda nuo rūbinės“?
- Tiesiogine ta žodžio prasme. Aš, būdama studente, pirmiausia dirbau teatro rūbinėje.