Aktorė A. Grudytė apie interneto komentatorius pranešė policijai

Ne­tu­ri tap­ti nor­ma

Tre­čią se­zo­ną se­ria­le „Nai­sių va­sa­ra“ be­si­fil­muo­jan­čią Ag­nę te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vai ma­tė ir kaip lai­dos ve­dė­ją - mo­te­ris yra ve­du­si šou „Šei­mų dai­nos“, „Cho­rų ka­rai“. Ne kar­tą po įvai­rioms ži­niask­lai­dos prie­mo­nėms duo­tų in­ter­viu pa­si­pil­da­vo ne itin ma­lo­nių ko­men­ta­rų.

„Ne­se­niai mo­te­ris iš­si­tuo­kė su vy­ru. Apie tai žur­na­lis­tai pa­ren­gė straips­nį ir, ži­no­ma, pa­si­py­lė skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai, ku­rie ne juo­kais su­glu­mi­no jau­ną mo­te­rį ir ma­mą. „Ne­tu­ri bū­ti nor­ma, kad vir­tua­lio­je erd­vė­je ta­ve že­min­tų ir pur­vais drabs­ty­tų. Ko­men­ta­to­riai tu­ri jaus­ti ri­bas. Jie ne­ga­li jaus­tis ne­bau­džia­mi“, - nu­spren­dė ak­to­rė ir dėl dvie­jų ko­men­ta­rų in­ter­ne­te krei­pė­si į po­li­ci­ją.

Anot Ag­nės, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai la­bai ge­ra­no­riš­kai ją iš­klau­sė, pa­dė­jo pa­ra­šyti pa­reiš­ki­mą. Pa­ža­dė­jo in­for­muo­ti, kai tik pa­vyks nu­sta­ty­ti šmei­ži­kų IP ad­re­sus ir pa­var­des. „Ne­ži­nau, ar pra­šy­siu kom­pen­sa­ci­jos ža­lai at­ly­gin­ti. Ma­no tiks­las - įro­dy­ti, kad gy­ve­na­me ne lau­ki­nių kraš­te ir žmo­gų rei­kia gerb­ti. Bū­tų bai­siau­sia, jei teis­me tek­tų pa­žįs­ta­miems žmo­nėms į akis pa­žiū­rė­ti. Bet tai bū­tų pa­mo­ka tiek jiems, tiek ki­tiems ko­men­ta­to­riams“, - sa­ko ak­to­rė.

Šmei­ži­kai bau­džia­mi net lais­vės atė­mi­mo baus­me

In­ter­ne­te ano­ni­miš­ku­mo nė­ra, tad po­li­ci­ja anks­čiau ar vė­liau „at­ran­da ga­lus“ ir šmei­žian­čių ko­men­ta­rų au­to­riai pa­trau­kia­mi ad­mi­nist­ra­ci­nėn ar­ba bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn. Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se yra straips­niai, ku­riuo­se nu­ma­to­ma ne tik pi­ni­gi­nė bau­da, bet ir lais­vės atė­mi­mas, pri­klau­so­mai nuo to, ko­kį nu­si­kal­ti­mą žmo­gus pa­da­rė.

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Ko­mu­ni­ka­ci­jų sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ra­mū­nas Ma­to­nis in­for­ma­vo, kad per sep­ty­nis šių me­tų mė­ne­sius ša­ly­je už­re­gist­ruo­ti 104 to­kie at­ve­jai.

R. Ma­to­nio tei­gi­mu, LR Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se už šmei­ži­mą yra nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė. Tas, ku­ris pa­sklei­dė apie ki­tą žmo­gų tik­ro­vės nea­ti­tin­kan­čią in­for­ma­ci­ją, ga­lin­čią pa­nie­kin­ti ar pa­že­min­ti tą as­me­nį ar­ba pa­kirs­ti pa­si­ti­kė­ji­mą juo, bau­džia­mas bau­da ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mu, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki vie­ne­rių me­tų.

Tas, ku­ris šmei­žė as­me­nį, ne­va šis pa­da­rė sun­kų ar la­bai sun­kų nu­si­kal­ti­mą, ar­ba per vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nę, ar­ba spau­di­ny­je, bau­džia­mas bau­da ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki dve­jų me­tų. Už 154 straips­ny­je nu­ma­ty­tas vei­kas as­muo at­sa­ko tik tuo at­ve­ju, kai yra nu­ken­tė­ju­sio as­mens skun­das ar jo tei­sė­to at­sto­vo pa­reiš­ki­mas ar­ba pro­ku­ro­ro rei­ka­la­vi­mas.

Prie sun­kes­nių nu­si­kal­ti­mų pri­ski­ria­mas ra­si­nės, re­li­gi­nės ar tau­ti­nės ne­san­tai­kos kurs­ty­mas. In­ter­ne­tas vis daž­niau nau­do­ja­mas kaip šmeiž­to, są­skai­tų su­ve­di­nė­ji­mo, kerš­to įran­kis. Žmo­gui, ku­rio gar­bė ir oru­mas įžeis­tas ar­ba ku­ris ma­no esąs ap­šmeiž­tas, tu­ri kreip­tis į te­ri­to­ri­nę po­li­ci­jos įstai­gą. Pa­rei­gū­nai nu­sta­to šmei­ži­kiš­kų pa­reiš­ki­mų au­to­rių, o nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­ts prii­ma spren­di­mą - ar­ba gra­žiuo­ju su­si­ta­ria su šmei­ži­ku, ar­ba krei­pia­si į teis­mą pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 170 straips­nis nu­ma­to, kad tas, ku­ris vie­šais pa­reiš­ki­mais žo­džiu, raš­tu ar pa­nau­do­da­mas vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nę ty­čio­jo­si, nie­ki­no, ska­ti­no nea­py­kan­tą ar kurs­tė disk­ri­mi­nuo­ti žmo­nių gru­pę ar jai pri­klau­san­tį as­me­nį dėl ly­ties, sek­sua­li­nės orien­ta­ci­jos, ra­sės, tau­ty­bės, kal­bos, kil­mės, so­cia­li­nės pa­dė­ties, ti­kė­ji­mo, įsi­ti­ki­ni­mų ar pa­žiū­rų, bau­džia­mas bau­da ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mu, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki dve­jų me­tų.

„Ki­tą su­men­ki­nęs tar­si pa­di­dė­ji pa­ts“

Nu­si­kals­ta­mas vei­kas vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­da­ro ne tik už­gau­lius ko­men­ta­rus ra­šan­tys paaug­liai, bet ir iš­si­la­vi­nę suau­gu­sie­ji. Kaž­ko­dėl žmo­nės, sė­dė­da­mi prie kom­piu­te­rio ir ra­ši­nė­da­mi, įsi­vaiz­duo­ja, kad yra ne­ma­to­mi ir ne­gir­di­mi. Psi­cho­lo­gai tei­gia, kad ko­men­ta­rus daž­niau­siai ra­šo žmo­nės, tu­rin­tys ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mo komp­lek­są. Iš­sa­ky­da­mi už­gau­lią nuo­mo­nę, to­kie ko­men­ta­to­riai tar­si kom­pen­suo­ja sa­vo pa­tir­tas skriau­das, jau­čia­si pra­na­šes­ni už žmo­gų, ku­rį drabs­to pur­vais.

Psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus sa­ko, kad es­mė ta, jog in­ter­ne­to erd­vė yra ano­ni­miš­ka - nie­kas ne­ga­li ta­vęs pa­ma­ty­ti, at­pa­žin­ti. Šis ano­ni­miš­ku­mas tar­si su­ku­ria mi­nios dva­sią. Bū­da­mas mi­nio­je, žmo­gus pa­jau­čia ne­bau­džia­mu­mą.

„Jis pra­de­da elg­tis taip, kaip nie­ka­da ne­pa­sielg­tų bū­da­mas vie­nas. Ma­ža to, ne­bau­džia­mu­mo jaus­mas ir su­ma­žė­ju­si as­me­ni­nė at­sa­ko­my­bė yra už­kre­čia­mi ir leng­vai per­si­duo­da nuo vie­no ki­tam. Taip tar­si pa­si­da­li­ja­ma at­sa­ko­my­be ir vi­si jau­čia­si ga­na sau­gūs, ką be­da­ry­tų. Aki­vaiz­dus pa­vyz­dys – ne­se­ni įvy­kiai Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, kai ne­tgi aukš­tiems vi­suo­me­nės sluoks­niams pri­ski­ria­mo­se šei­mo­se gy­ve­nan­tys jau­nuo­liai pa­si­da­vė vi­suo­ti­niam bru­ta­lu­mui“, - sa­ko psi­cho­lo­gas.

A. Nor­kaus tei­gi­mu, la­bai pa­na­šiai ir in­ter­ne­te - jei kas nors pa­ra­šė nei­gia­mą ko­men­ta­rą, o šis emo­ciš­kai „už­ka­bi­no“, vi­sa­da at­si­ras ir dau­giau pa­na­šių ar ne­tgi blo­ges­nių ko­men­ta­rų.

Ki­tas klau­si­mas – kas ska­ti­na ano­ni­miš­kai ki­tą ko­ne­veik­ti, drabs­ty­ti pur­vais, že­min­ti? Anot psi­cho­lo­go, at­sa­ky­mas la­bai pa­pras­tas – to­kiu bū­du hi­per­kom­pen­suo­ja­mas men­ka­ver­tiš­ku­mo jaus­mas. Pa­są­mo­nė­je, o daž­nai ir są­mo­nin­gai su­vo­kia­mas skir­tu­mas tarp sa­vo ir aukš­to so­cia­li­nio sta­tu­so as­mens pa­sie­ki­mų. Kuo „žvaigž­dė“ dau­giau pa­sie­ku­si, kuo daž­niau jos vei­das ir var­das šmė­žuo­ja te­le­vi­zo­riaus ek­ra­nuo­se, tuo di­des­nis skir­tu­mas su­vo­kia­mas, o pa­ts su­vo­ki­mas tam­pa skaus­min­ges­nis. Pa­są­mo­nė­je ky­la kal­tės jaus­mas, kad kaž­ko ne­su­ge­bė­jai, kaž­ko ne­pa­da­rei, kad esi tik šioks ar anoks, o ne „žvaigž­dė“.

„Šis skaus­min­gas kal­tės iš­gy­ve­ni­mas už­den­gia­mas pyk­čiu ir ag­re­si­ja, nu­kreip­ta į ki­tus – dau­giau už­dir­ban­čius, pa­sie­ku­sius, tie­siog lai­min­ges­nius. Mi­nios jaus­mo, ku­rį su­ku­ria in­ter­ne­ti­nis ano­ni­miš­ku­mas, vei­kia­ma ta ag­re­si­ja ir plūs­te­li keiks­mais, įžei­di­nė­ji­mais, men­ki­ni­mu. Vie­na ver­tus, taip pa­sie­kia­mas sa­vo­tiš­kas ka­tar­sis - iš­lei­džia­mi su­si­kau­pę nei­gia­mi jaus­mai. Ki­ta ver­tus, to­kiu el­ge­siu su­ma­ži­na­ma pa­są­mo­ni­nė kal­tė - ki­tą su­men­ki­nęs, tar­si pa­di­dė­ji pa­ts. Tam­pi la­biau pa­ten­kin­tas sa­vi­mi, ge­res­nis ir pa­trauk­les­nis sa­vo pa­ties aky­se“, - sa­ko A. Nor­kus.

Ag­nė Gru­dy­tė kol kas ne­ži­no, ar no­rės, kad ją in­ter­ne­te šmei­žian­tys žmo­nės at­ly­gin­tų mo­ra­li­nę ža­lą. „Ne­tu­ri bū­ti nor­ma, kad vir­tua­lio­je erd­vė­je ta­ve že­min­tų ir pur­vais drabs­ty­tų. Ko­men­ta­to­riai tu­ri jaus­ti ri­bas“, - sa­ko ak­to­rė.