Tą atradę mokslininkai tvirtina, kad prieš mums darant ką nors baugaus pasikeičia mūsų kūno kvapas. Tai įvyksta net ir tada, jeigu manome, kad nebijome. Ir kiti žmonės šį skirtumą gali užuosti.
Beje, tai tik vienas iš daugybės nuostabą keliančių paslapčių, kurias žmogaus kūnas slėpė tūkstantmečius ir kurias mokslininkai pagaliau pradeda atskleisti. Tarp tų paslapčių yra labai netikėtų faktų apie ryšį tarp mūsų ausų lezgelių ir širdies, žinių, kaip akimirką tetrunkantis žiovulys padeda „perkrauti“ smegenis ir akimirksniu pagerina nuotaiką. Štai dar keli labai keisti faktai apie žmogaus kūną. Jais sunku patikėti, bet teks, nes tai – tiesa.
Diagnozė iš ausų
Nepatikėsite, bet įstriža raukšlė – arba jos nebuvimas – ausies lezgelyje gali nulemti jūsų širdies sveikatą. Nors mokslininkai dar tik bando paaiškinti šį ryšį, jau du dešimtmečius (nuo 1992-ųjų) žinoma, jog žmonės, turintys tą raukšlelę, yra labiau linkę sirgti širdies kraujagyslių ligomis. Diagnozės iš ausų tikslumas – net 94 procentai, taigi mokslininkai pataria gydytojams užgniaužti panieką ir taikyti šią nestandartinę metodiką ankstyvai širdies ligų profilaktikai žmonėms, kuriems didesnė jų rizika. Juolab kad naujausi moksliniai tyrimai parodė, jog ausų lezgelių raukšlių turintys vyrai labiau rizikuoja mirti nuo staigaus infarkto.
Mažiau užkrečiamas tik vasarą
Pamatę kitą žmogų žiovaujantį – net ir nuotraukoje, beveik visada nusižiovaujame ir patys. Nors 2011-aisiais atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad į nuotraukas šitaip reaguoja ne visi, o tik 45 procentai žiemą ir vos 24 procentai – vasarą. Vis dėlto peršasi išvada, kad žiovavimas atvėsina mūsų smegenis, tad šio reflekso užkrečiamumas priklauso nuo aplinkos temperatūros. Specialistai tvirtina, kad žiovavimas padeda mums išlikti budriems ir blaiviai mąstantiems. Pasirodo, sudėtinga protinė veikla tiesiogine prasme įkaitina smegenis, o žiovavimas padeda atkurti temperatūros pusiausvyrą. Dar vienas netikėtas mokslininkų atradimas, apie kurį veikiausiai nežinojote: praktiškai neįmanoma baigti žiovauti atsimerkus.
Didelis, bet plonas
Ar žinojote, kad didžiausias žmogaus organas prilygsta šešių teniso kortų dydžiui, tačiau yra vos vienos ląstelės storio? Omenyje turimas endotelis – plokščiųjų ląstelių endoteliocitų klodas, dengiantis širdies vidų, kraujagyslių (o jų mūsų kūne – daugiau nei 96 000 km!) ir limfagyslių spindinius paviršius. Endotelis dar vadinamas arterijų smegenimis, nes savarankiškai kontroliuoja, kokias medžiagas praleisti iš kraujo į kraujagyslių sieneles, o kokias – ne. Endotelis priima ir daugiau sprendimų. Pavyzdžiui, kada išskirti molekules, reguliuojančias kraujospūdį, atremiančias ligas, kontroliuojančias kraujo krešėjimą ir kraujo tirštumą – juk tam, kad jis lengvai tekėtų gyslomis, turi būti pakankamai skystas.
Garsų ir spalvų pasaulis
Daugumos žmonių skonio, garso ir regos pojūčiai atskirti. Tačiau tie, kuriems diagnozuota reta būklė, vadinama sinestezija, kartais susipainioja tarp savo pojūčių. Pavyzdžiui, išgirdę žodžius, jaučia jų skonį arba regėdami tam tikras spalvas girdi garsus. Kiekvieno sinestetiko būklės sunkumas vis kitoks: yra žmonių, kurie jaučia maždaug 15 procentų žodžių skonį, bet būna ir tokių, kuriems ši pojūčių maišatis šimtaprocentė. O mokslininkai vis dar aiškinasi, ką sinestezija padaro žmogaus smegenims, kad šitaip juos sujaukia.
Baimės kvapas
Vieni žmonės gali užuosti kitų baimę. Ir dėl visko kaltas prakaitas. Vienos JAV agentūros, užsiimančios gynybiniais projektais, užsakymu atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad pažastyse esančios prakaito liaukos išskiria skirtingus feromonus, kai mes bijome ir kai ne. Mokslininkai tą sužinojo iš 20 žmonių, pusei jų liepė treniruotis, o kitus pasiuntė pirmajam gyvenime šuoliui iš lėktuvo su parašiutu (tiesa, su instruktoriumi). Palyginus vienų ir kitų savanorių prakaito pavyzdžius paaiškėjo, jog į ramiai sportavusiųjų prakaito kvapą reaguoja vienos mūsų smegenų sritys, o į priverstinių ekstremalų – visai kitos.
Vyrai ir moterų ašaros – nesuderinama?
Prieš porą metų atliktas labai rimtas mokslinis tyrimas parodė, kad moterų ašaros slopina vyrų aistrą. Jos veikia kaip savotiškas cheminis signalas kitiems žmonėms – ir ne itin malonus. Per eksperimentą vyrai, pauostę ašaras, sukeltas neigiamų emocijų, o paskui pamatę nuotraukas moterų, kurios jas praliejo, nusprendė, jog jos visos nepatrauklios. Seksualiai nepatrauklios. Ašaros, kaip paaiškėjo, vyrus veikia ne tik psichologiškai, bet ir fiziologiškai – jiems sumažėja testosterono lygis, o smegenų sritys, atsakingos už seksualinį susijaudinimą, praktiškai išsijungia.
Į sveikatą!
Visi žinome, kad čiaudant neįmanoma būti atsimerkus. Tačiau klystate, jei manote, jog užsimerkiame automatiškai tam, kad į jas nepatektų lašeliai. Iš tikrųjų tai tėra paprastas refleksas, panašus į tą, kai, gydytojui sudavus guminiu plaktuku per kelį, koja šokteli aukštyn. Aišku, galima pabandyti nusičiaudėti atsimerkus, tačiau tik tam, kad įsitikintumėte, kaip tai sunku.
SERGEJUS STONKUS
