19-osios Šniobelio premijų teikimo ceremonijos, vykusios Harvardo teatre „Sanders“, rengėjai pasistengė padaryti viską, kad publika nenuobodžiautų.
Iškilmingas atidarymo bei uždarymo kalbas sudarė dviejų žodžių pakartojimas: „Sveiki atvykę, sveiki atvykę“ ir „Iki pasimatymo, iki pasimatymo“.
Svečiai galėjo mėtytis popieriniais lėktuvėliais ir klausytis muzikinės parodijos „The Big Bank Opera“ finansų krizės tema.
Ceremonijos „Ig Nobel Prize 2009“ tema buvo „Rizika“. Todėl kardų ir špagų rijikas Dan Meyer scenoje dirbo „į temą“. Nors pasirodė čia trečius metus iš eilės, šį kartą jis dešimties Šniobelio laureatų paprašė padėti jam ištraukti kardą iš gerklės. Laimei, pavyko.
Nominacijų tradiciškai buvo dešimt: būtinos fizika, chemija, medicina, ekonomika, literatūra ir pasaulio premija, taip pat keturios papildomos kategorijos: sveikatos apsauga, biologija, matematika ir veterinarija.
Veterinarija
Catherine Douglas ir Peter Rowlinson iš Niūkaslo universiteto buvo vieninteliai britai, gavę Šniobelį šiais metais.
Šie mokslininkai nustatė, kad karvės, kurias ūkininkai šaukia vardu, duoda daugiau pieno.
„Žmonės geriau jaučiasi, kai su jais bendraujama personaliai. Karvės taip pat tampa laimingesnės, jeigu į kiekvieną iš jų žiūrima kaip į individualybę, turint galvoje, kad jos jaučia įvairius jausmus“, - rašė Catherine Douglas ir Peter Rowlinson žurnale „Anthrozoos“.
Taikos premija
Pasaulio taikdariais pripažinti penki šveicarai iš Berno universiteto. Jie bandymų būdu nustatė, kokiu alaus buteliu pavojingiau trenkti žmogui per galvą - pilnu ar tuščiu. Nuo šiol tie, kurie dievina muštynes alaus baruose, gali žvelgti į savo mėgstamą sporto šaką iš mokslo aukštumų.
Nepaisant siaubingos eksperimento idėjos, jo metu žmonės nenukentėjo.
„Pilnas butelis suduš nuo silpno smūgio ir šukėmis gali padaryti pjautines žaizdas, - pranešė mokslininkai, - tuščias, išlaikęs stipresnį smūgį, padaro buką traumą, o tai nė kiek ne linksmiau.“
Paaiškėjo, kad pilnas butelis dūžta trenkiant su 30 džaulių energija, o tuščias - esant 40 džaulių.
„Tai abiem atvejais daugiau nei kaukolės skilimo slenkstis, - patikslina eksperimentatoriai Stephan Bolliger, Steffen Ross, Lars Oesterhelweg, Michael Thali ir Beat Kneubuehl, - taigi geriau netrankyti vieniems kitų per galvą visai.“
Su šiomis mokslininkų išvadomis sunku nesutikti.
Išsamus tyrimo autorių straipsnis vadinasi „Pilnas ar tuščias alaus butelis yra tvirtesnis ir kurio iš jų griaunamoji jėga yra pakankama žmogaus kaukolei pralaužti“ ir publikuoamas teismo medicinos leidinyje.
Ekonomika
Geriausiais ekonomistais pripažinti direktoriai, administratoriai ir auditoriai iš keturių Islandijos bankų - „Kaupthing Bank“, „Landsbanki“, „Glitnir“ ir „Central Bank of Iceland“.
Jie buvo įvertinti „už pademonstravimą, kaip mažyčiai bankai gali greitai pavirsti dideliais, ir atvirkščiai“.
Žiuri nuomone, dabar aišku, „kuo tokie dalykai atsigręžia visai nacionalinei ekonomikai“.
Čia kalbama, žinoma, apie finansinę krizę Islandijoje 2008 - 2009 m., kurią Tarptautinio valiutos fondo ekspertai pripažino kaip stambiausią bankrotą istorijoje, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu. Žinia, pirmieji trys bankai iš prizininkų sąrašo (pagrindiniai Islandijoje) buvo nacionalizuoti.
Chemija
Javier Morales, Miguel Apatiga ir Victor M. Castano iš Nacionalinio autonominio universiteto Meksikoje (Universidad Nacional Autonoma de Mexico) sukėlė pelnytą visuomenės pasipiktinimą pasikėsinę į šventus dalykus. Tokį puikų produktą kaip tekila jie ėmėsi perdirbti į kažkokius deimantus.
Ignobelio premija su formuluote „už deimantų sukūrimą iš skysčio, įskaitant tekilą“ gali būti silpna paguoda. Pasiteisindami jie gali pasakyti, kad gauta medžiaga bus naudinga daugybėje sričių - pvz., mikroelektronikos.
Kokia čia medžiaga? 100-500 nanometrų diametro juosta iš deimantinių mikrokristalų armijos. Toks sluoksnis turi daugybę įdomių fizinių ir elektrinių savybių. Beje, deimantus iš tekilos pamatyti galima tik naudojantis galingu mikroskopu.
Jeigu susidomėjote šios sintezės technologija, su ja susipažinti galite skaitydami Moraleso straipsnį PDF formatu adresu arXiv.org.
Medicina
Donald Unger iš Kalifornijos miestelio Thousand Oaks gavo Šniobelį už tai, kad traškino pirštų sąnarius ištisus 50 metų. Tiesa, tai darė tik su viena, kairiąja, ranka. Dešine jis sakėsi traškinęs tik retkarčiais.
Ungeris tuo būdu norėjo nustatyti, ar traškinimas sąnariais sukelia artritą.
O prasidėjo viskas nuo to, kad artimieji Donaldą užkamavo priesakais: „Netraškink pirštais - prasidės artritas!“
Savo straipsnyje, publikuotame 1998 m. žurnale „Arthritis & Rheumatism“, autorius konstatuoja: jokio ryšio tarp paplitusios pramogos ir ligos nėra, tačiau vertėtų padaryti ir didesnį tyrimą. (O jeigu paaiškės, kad daug kas priklauso nuo lyties, tautybės ar socialinio - ekonominio žmogaus statuso?)
Fizika
Šiais metais premiją nusinešė tyrinėtojai, nustatę, kodėl nėščios moterys vaikščiodamos nevirsta ant nugaros.
Valio, būsimosios mamytės pagaliau sužinojo, kad su tokiu dideliu pilvu vis dėlto galima vaikščioti, ir žino, kam už tai dėkoti: Katherine K. Whitcome iš Cincinačio universiteto, Daniel Lieberman iš Harvardo ir Lizai Shapiro iš Teksaso universiteto.
Dvikojų balansavimas - nuo tolimų protėvių iki šiuolaikinio žmogaus - ne toks jau ir juokingas dalykas. Pasijuokus verta ir susimąstyti. Juk amerikiečių analizė buvo sukoncentruota į kur kas rimtesnį klausimą: kokie evoliuciniai pokyčiai įvyko stuburo struktūroje, kurie padėjo dvikojams padarams pakelti naštą nėštumo metu.
Susidomėjusiems rekomenduojame Katherine ir jos kolegų straipsnį „Vaisiaus svoris ir dvikojų humonoidų juosmens lordozės evoliucija“, publikuotą leidinyje „Nature“.
Literatūra
Nepagaunamasi eismo taisyklių pažeidinėtojas sukėlė ant kojų visą Airijos policijos tarnybą (Garda Siochana).
Kurį laiką jis tapo pačiu pikčiausiu pažeidinėtoju Respublikoje, mat jo vardu buvo išrašyta daugiau nei 50 baudos kvitų (taip ir nepamokėjo): ir už automobilio statymą, ir už greičio viršijimą, ir už važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui.
Dabar šio „nusikaltėlio“ vardas tapo žinomas toli už Airijos sienų - tai Prawo Jazdy. Kur čia vardas, kur pavardė, nesiimkime spręsti, bet žinovai sako, kad šis lenkiškų žodžių junginys reiškia Vairuotojo Pažymėjimas. O gaila... Būtų rekordas.
Pravo Jazdy turi daug veidų. Ar galėjo tai žinoti airių policininkai, kai stabdė neramųjį vairuotoją užsienietį savo keliuose?
Šniobelį už literatūrą gavo Airijos Respublikos policijos departametas, bet į ceremoniją atvyko virtualusis Pravo Jazdy - Lenkijos pilietė Karolina Lewestam. Ji perdavė gerų dienų airių policijai nuo visų Lenkijos vairuotojų.
Sveikatos apsauga
Prizą šioje nominacijoje gavo Elena Bodnar, Raphael Lee ir Sandra Marijan iš Čikagos už tai, kad užpatentavo biusthalterio gamybos technologiją: jis prirekus gali tapti dviem individualiomis apsaugos kaukėmis.
Patentas nr. 7255627 buvo išduotas 2007 m., bet pastebėti ir įvertinti išradėjai buvo tik dabar.
Patente idėjos autoriai paaiškino būtinybę sukurti tokį biusthalterį tuo, kad toli gražu ne kiekvienas pilietis nešiojasi su savimi asmenines kaukes, o šis kūrinys visada po ranka ir, aišku, padės žmonėms kritiškoje situacijoje.
Tereikia atsegti sąsagėles, ir štai jums prašom nuo kiaulių gripo.
Matematika
„Už suteiktą žmonėms paprastą kasdienį būdą susidoroti su plačiu skaičių diapazonu - nuo labai mažų iki labai didelių.“ Premija atiteko Reserve Bank of Zimbabwe valdytojui Gideon Gono.
Jo įstaiga išleido apyvarton nuo vieno cento iki šimto trilijonų dolerių nominalo banknotus.
2008 birželį pono Gono sumanyta revalvacija privedė prie to, kad pinigų masė šalyje išaugo nuo 45 milijardų dolerių iki daugiau nei 900 kvadrilijonų dolerių, arba 20 milijonų kartų.
Hiperinfliacija Zimbabvėje atvedė ir prie pimrosios pasaulyje reklamos kampanijos, kainavusios trilijonus dolerių, starto: Didžiojoje Britanijoje ir Pietų Afrikoje pasirodė reklaminiai stendai, padaryti iš tikrų pinigų.
Biologija
„Mikrobiologinis virtuvės atliekų apdorojimas iš šilumagėgių bakterijų, gautų iš didžiosios pandos ekskrementų, gaminamų fermentų“ (ar kažkaip panašiai. - Vert. past.).
Jį parašė trys Japonijos tyrėjai iš Kitasato universiteto medicinos mokyklos. 2001 m. šis darbas buvo paskelbtas žurnale „Journal of Bioscience and Bioengineering“.
Tada mokslininkai pranešė, kad sėkmingai izoliavo penkias pandos bakterijų padermes, kurios inkubacijos sąlygomis, esant 45-60 laipsn. C temp., efektyviai augo ir gamino amilazę, proteazę ir lipazę.
Japonai bakterijas padėjo į įrenginį maisto atliekoms, ir per keturias savaites mikroorganizmai 24 kilogramus atliekų (daržovių, žuvies, bulvių) perdarė į 0.98 kg.
Mokslininkų išvada: bakterijos, išskirtos iš didžiosios pandos ekskrementų, gali būti naudingos atliekoms apdoroti esant 65 laipsn. C temperatūrai.
Tos bakterijų padermės, kurias naudojo japonų mokslininkai, vadinasi Bacillus amyloliquefaciens FTP148, B. amyloliquefaciens FTP2414, B. subtilis FTP237, B. Licheniformis FTP136 ir B. licheniformis FTP2530.
Parengė Liana Ambarcumian
