Boksininkas Petrauskas į rankas pasiėmė mikrofoną: norėjau apsisukti ir grįžti namo

Šį sekmadienį TV3 žiūrovų lauks jau antroji muzikinio šou „X faktorius. Žvaigždės“ laida. Jos metu dėl vietos tiesioginiuose finaluose kovos vaikinai.

Čia savo jėgas išbandys boksininkas, Londono olimpinių žaidynių prizininkas Evaldas Petrauskas.

Vyras ryžosi pasinerti ir į visai kitus vandenis bei priėmė iššūkį sudalyvauti projekte „X faktorius. Žvaigždės“. Evaldas pasakoja, jog nors ir dalyvauti sutiko nedvejodamas, tačiau tikrąjį jaudulį ir atsakomybę pajuto vos tik žengęs į muzikinę sceną.

„Gavau pakvietimą sudalyvauti šiame projekte. Iš pradžių ilgai galvojau ar verta ir ar man to reikia, bet pasitarus su žmona, nusprendžiau bandyti. Kai atvažiavau į pasirodymą, norėjau apsisukti ir grįžti namo. 

Nuėjau pas prodiuserius, klausiau, gal galiu vis gi nebedalyvauti, bet kelio atgal nebuvo. Labai jaudinausi, turėjau mažai laiko išmokti dainas, reikėjo ne tik dainuot, bet ir save realizuoti. Buvo sudėtinga, bet savo pasirodymą vertinu visai neblogai“, – juokėsi vyras.

„Neslėpsiu, čia buvo didesnis adrenalinas nei visos varžybos... Aš gal kokią valandą neradau sau vietos, vaikščiojau iš kampo į kampą, prakaitavo delnai, galvojau, kaip čia gausis, bet gavosi puikiai“, – po pasirodymo džiaugėsi E. Petrauskas.

Sportininko kelią Evaldas pasirinko labai anksti, būdamas septynerių metų: „Sekiau vyresnio brolio pėdomis, jis lankė boksą, todėl lankydavau kartu su juo. Nuo mažumės su tėvu užsiimdavau boksu, mokėjau smūgius ir stovėseną, tad jau pirmą dieną treniruotėse man viskas puikiai gavosi. Esu labai dėkingas savo tėvui, kad jis visą gyvenimą mane skatino, palaikė ir stebėjo. Dėka jo, pasiekiau tokį rezultatą.“

REKLAMA

„Buvo labai sunku, vaikystėje vaikai žaisdavo kieme, vasaromis leisdavo laiką prie vandens telkinių, o aš nuolatos sportuodavau. Grįždavau namo pavargęs ir nieko nebenorėdavau. Sportas visą gyvenimą buvo pirmoje vietoje, tėvai neleido mesti, visada sakė, jei pradėjai lankyt, turi ir eiti. 

Vėliau persikėliau į Vilnių, pradėjau lankyti Lietuvos olimpinį sporto centrą, ten laisvės išvis neturėjau arba sportuodavau, arba mokiausi. Buvo dienų, kai norėjosi viską mesti, bet treneriai sugebėdavo perkalbėti“, – patirtimi dalijosi vyras.

Evaldas augina ketverių metų sūnų, tiesa, berniukas jau stengiasi lygiuotis į tėtį: „Jo labai nespaudžiame, bet sūnus moka stovėseną, smūgius, po truputi juda. Tikiuosi jis bus dar geresnis už mane.“

Evaldo pasirodymą ir komisijos vertinimus žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

TRANSLIACIJOS ĮRAŠAS:


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų