Ar tokių sušvelninimų galima tikėtis, Seimo pirmininkės TV3 Žinių „Dienos komentare“ klausė žurnalistas Vladimiras Laučius.
Ar bus tas valdžios geranoriškumas, ar pildysite R. Grinevičiaus lūkesčius?
Svarstymai dėl kovido valdymo priemonių vyksta nuolat ir jie yra persvarstomi priklausomai nuo to, kaip keičiasi situacija. Šiandien mes, deja, matome blogėjančią situaciją, bet vakar susitikimo metu išgirdau kelis skirtingus lūkesčius, reikalavimus. Dalis jų buvo susiję su kovido situacija, dalis jų buvo su žmogaus teisių darbotvarkėmis ir dalis galbūt net nesusijusių su dabartine situacija.
Kurioje nors vietoje sutarėte, nusileidote jų reikalavimams nors truputį?
Mano vakarykščio susitikimo tikslas buvo žengti žingsnį siekiant deeskaluoti įtampą ir pasikalbėti, išgirsti lūkesčius Šeimų sąjūdžio organizacijos, rugsėjo 10-osios renginio iniciatorių ir išgirsti iš jų pažadą, kad jie sieks, kad tas renginys bus maksimaliai taikus, kad jame nebus naudojami žmonių jausmus įžeidžiantys ar netinkami simboliai ir šį pažadą aš iš iniciatorių išgirdau. Tai, manau, yra svarbus pažadas mano manymu. Aš pažadėjau, kad šis sąrašas bus perduotas koalicijos partneriams ir su jais bus aptartas.
Kokia yra Seimo vadovybės pozicija dėl koronaviruso valdymo griežtumo? Jūsų pavaduotojas Paulius Saudargas vakar sakė taip: „Drįsiu pasakyti, kad Vyriausybė ir valdžia kalbėdama šiek tiek griežčiau, prisiimdama į save kritikos strėles ir neigiamą emociją vienaip ar kitaip paskatino visuomenę skiepytis“. Ar jūs sutinkate su tokia jo išvada?
Aš manau, kad remiantis tomis apklausomis, kurios buvo neseniai visai paskelbtos šiomis dienomis, akivaizdu, kad tarpe žmonių, kurie yra nepasiskiepiję, didžioji dauguma nelinkę keisti savo nuomonę vien remdamiesi moksliniais argumentais, paskatinimais ar paraginimais. Iš to galima daryti prielaidą, kad šiek tiek griežtesni apribojimai gali juos paskatinti skiepytis. Kur yra ta riba, kai apribojimai sukelia neigiamą ar atmetimo reakciją, tai matyt priklauso nuo kiekvienos visuomenės.
Kai kurie politikai ir ekspertai sako, kad reikėjo galbūt daugiau duoti meduolių ir mažiau tikėtis naudos iš botago kalbantis su tais žmonėmis, kurie ateina protestuoti, ir su tais, kurie nenori skiepytis. Jūsų vertinimu, tokios kalbos turi kažkiek pagrindo ar jūs jau esate botago šalininkė?
Aš nuo pat pradžių sakiau, kad daugiau paskatinimo, daugiau tų tokių minkštųjų priemonių mes galėtume naudoti. Matote, šiame etape galbūt galima daryti išvadą, kad tų minkštųjų priemonių jau nebeliko, nors tarkime piniginės motyvacijos priemonės, jos atskirais atvejais, atskirose šalyse, ar Lietuvos miestuose, kur buvo tas naudojama, davė tam tikrą limituotą teigiamą efektą laikiną.
Dabartinėje situacijoje aš manyčiau, kad mes neturėtumėme nuleisti rankų ir toliau reikia varijuoti tas priemones ir visgi raginti žmones, kad visose amžiaus grupėse ir ypač toje amžiaus grupėje, kuri yra labiausiai rizikos prasme jautri, t. y. yra daugiau nei aštuoniasdešimties metų amžiaus grupėje, mes pasiektumėme kur kas geresnį procentą, kuris ir leistų tikėtis, kad ligoninės nebus perkrautos ir kad mirčių mums pavyks išvengti tokio skaičiaus, koks jis yra dabar.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
