Poras atstovaujantis teisininkas aiškina, kad mūsų Konstitucija visai nedraudžia tuoktis vienos lyties poroms. Įdomu tai, kad vienas iš Lietuvą į teismą padavusių gėjų yra Ramūno Karbauskio bendražygis – ne kartą kandidatavęs į Seimą su valstiečiais, praėjusią kadenciją dirbęs ir viceministru.
Martynas Norbutas su savo partneriu kartu gyvena jau beveik 16 metų, tačiau tik dabar nusprendė, kad gana gyventi laukimu, kol politikai įteisins homoseksualų santykius. Jis kreipėsi į teismą.
„Paprasčiausias saugumas, nes šeima ir santuokoje esantys asmenys yra apsaugoti, neduok Dieve, kažkuriam kažkas nutiktų, tokiu atveju atsiveria didžiulė duobė ir daug labai problemų, norint sutvarkyti paprasčiausius dalykus“, – tvirtina M. Norbutas.
Vyras sako, kad ne išeitis ir Seime įstrigęs partnerystės įstatymo projektas – nors jis ir spręstų kylančias praktines problemas, bet santuoka turi daugiau privalumų.
„Paprastumas visuomenėje ir tam tikras savigarbos klausimas, kuomet tu gali savo partnerį pavadinti sutuoktiniu arba savo vyru ir visiems yra aišku, apie ką čia eina kalba. Nesinori nuolatos aiškintis apie savo asmeninius reikalus kažkam, jeigu tu nori tiesiog pristatyti savo mylimą žmogų kitiems“, – teigia M. Norbutas.
Įdomi detalė, kad Martynas Norbutas yra politikas – 2016-aisiais į Seimą bandė patekti su valstiečiais ir, nors to padaryti nepavyko, vėliau Karbauskio partija jį delegavo į aplinkos viceministrus. Į Seimą su Karbauskiu jis kandidatavo ir 20-aisiais, bet ir vėl nesėkmingai. Dabar jis dirba europarlamentaro Broniaus Ropės padėjėju.
„Teisminiu keliu aš einu kaip privatus asmuo, kaip asmuo, kuris turi partnerį ir kuris nori sudaryti santuoką. Tai yra skirtingi dalykai, skirtingi įrankiai ir jais visais reikia naudotis tam, kad pasiektum vienus, ar kitus tikslus“, – aiškina M. Norbutas.
„Aš prisimenu Martyną, kad jis priklausė kažkada partijai, matyt, išėjo iš jos gretų, aišku, labai taip kurioziškai ir keistai skamba, kada partija labai daug jėgų padeda tam, kad sustabdytų partnerystės įstatymo ėjimo projektą, o vienas partijai dirbančių asmenų elgiasi visiškai priešingai“, – sako Seimo narė Agnė Širinskienė.
Martyno ir jo mylimojo byla nukeliavo į Vilniaus apylinkės teismą. Kartu ten atsidūrė ir dar dvi panašios bylos – kitos dvi homoseksualios poros reikalauja partnerystės įregistravimo ir užsienyje sudarytos santuokos pripažinimo mūsų šalyje. Visas poras atstovauja tas pats teisininkas.
„Mano įsitikinimu, jeigu tinkamai ir nuosekliai skaitytume Konstituciją ir atsižvelgtume į jos visą kontekstą, matytume, kad ir santuokos vienos lyties yra leidžiamos, pagal Konstituciją, kadangi 38 straipsnis reikalauja, kad santuokoje sutuoktinių laisva valia ir teisės būtų lygios, bet nereikalaujama skirtingų lyčių“, – aiškina teisininkas Aivaras Žilvinskas.
„Man kažkaip juokingai ir absurdiškai čia, nežinau... Konstitucinis Teismas neišmano teisės, Teisės departamentas neišmano teisės, bet kažkoks teisininkas staiga suprato, kad Konstitucijoje norėta pasakyti kažką kitaip, nei kad 99 proc. visuomenės perskaito ar suvokia“, – kalba Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Visose bylose Lietuvai atstovauja Teisingumo ministerija, vadovaujama Laisvės partijos narės Ewelinos Dobrowolskos. Teisininkas atkreipia dėmesį į ministerijos poziciją dėl partnerystės.
„Įdomi aplinkybė ta, kad Teisingumo ministerija neprieštarauja šitam pareiškimui“, – sako A. Žilvinskas.
„Praeikite Teisingumo ministerijos langus ir pamatysite iškeltas LGBT vėliavas, greta Lietuvos vėliavų languose ant šitos ministerijos, tai tą ir iliustruoja, kad, matyt, ministerija palaiko tokią vertybinę poziciją“, – tikina A. Mazuronis.
Visų bylų perdavimą teismui kuruoja Tolerantiško jaunimo asociacija, kovojanti už LGBT teisių plėtimą Lietuvoje. Ji ir finansuos bylinėjimąsi su valstybe, dabar renka iš žmonių paramą.
„Mes ketiname surinkti 4500 eurų, kadangi bus daug bylų, gali būti net iki 9 procesų, ir jau surinkome per 3 tūkstančius, tai dar liko apie 1500“, – sako Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis.
Tiesa, savo žiniomis ir darbu Tolerantiško jaunimo asociacija padeda besibylinėjantiems. Kaip ir Lietuvos gėjų lygoje dirbanti ir ekspertines žinias apie homoseksualų bylas teikianti ekspertė.
„Lyčių lygybės, LGBT klausimus europiniai fondai finansuoja, tai aš asmeniškai tikrai nenustebčiau, jeigu pasirodytų, kad bus panaudotos, ar buvo panaudotos ir fondų lėšos, nes būtų pakankamai nuoseklu, kur tuos fondus panaudoti“, – teigia A. Širinskienė.
Dabar bylos yra pirmos instancijos teisme, teoriškai gali būti, kad bylinėtis šiais klausimais teks ir net iki Strasbūro.
