Danės ir Kuršių marių vanduo kyla stichiškai. Uoste ribojama laivyba, sutrikdytas per marias kursuojančių keltų darbas. Į juos neįleidžiamos sunkiasvorės transporto priemonės ir autobusai. Kuršių Nerijon jais vykstantys žmonės paleidžiami prie keltų, o persikėlę sėda į kitus autobusus ir tęsia kelionę.
9Nes jie tiesiog negali įvažiuoti į mūsų keltus. Aparelė yra tiek pakilusi dėl vandens lygio, kad tai yra pakankamai pavojinga. Apie tokį vandens lygį, na, žinokit, tikrai nepamenu. Net ir mūsų darbuotojai seniai yra matę taip stipriai pakilusį vandenį“, – teigė „Smiltynės perkėla“ atstovė Greta Kugelevičiūtė.
Vanduo tiek pakilęs, kad štai ši aparele vadinam kelto dalis sudaro tokį kampą, jog transporto priemonė ant jos gali tiesiog pakibti dugnu.
„Buvo momentas, kai aparalė laikėsi tik ant grandinių vos siekdama žemę ir galėjo įvažiuot tik lengvieji automobiliai. Ir tai labai lėtai ir prižiūrint mūsų darbuotojams“, – kalbėjo pašnekovė.
Kuršių marias norintys įveikti pėstieji turi vykti ten, kur keliami automobiliai. Mat vien pėsčiuosius kelianti perkėla uždaryta visiškai.
„Nes ten yra labai didžiulė srovė ir keltui labai sunku išstovėti. Kai reikia įlipti klientui į keltą, labai šokinėja ir mūsų darbuotojai, turėtų kiekvieną ranka įvesti, nes keltas nenustovi prie krantinės“, – sakė G. Kugelevičiūtė.
O ir persikėlus į Kuršių Neriją pasitinka vanduo. Štai kaip atrodo Juodkrantės pakrantės. Vanduo įveikė barjerus ir grasiną miesteliui.
Išsiliejusios marios užtvindė ir Drevernos uostą. Po vandeniu atsidūrė aikštelės, takai, žolynai, suoliukai. Skęsta namai. Štai kaip bangos netrukus pasigrobs persirengimo būdelę. Net sunku pasakyti kur buvo riba tarp kranto ir marių, atrodo, vanduo niekur nesustos.
Šiaušiasi ir jūra. Bangos siekia net penkis metrus. Viena po kitos daužosi į kopas, naikina šių sutvirtinimus, skalauja paplūdimių infrastruktūrą. Vis tik, paplūdimių prižiūrėtojai turi ir gerų žinių.
„Jūra po truputį gražina smėlį. – Tai čia geros žinios. – Čia geros žinios. Nes va dabar esam Antroj Melnragėj, tai matau kažkur pusę metro krantas paaukštėjo – gražino smėlį. Gal ir toliau gražins, bus dar daugiau“, – paaiškino „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.
O štai klaipėdiečiams tokios audros tikra pramoga. Jie būriais traukia prie jūros pasigrožėti įnirtusia Baltija.
Kol vieni gėrisi, kiti dirba. Štai pajūrio ugniagesiai vyko į 25 iškvietimus. 32 metrus per sekundę pajūryje pasiekęs vėjas vartė medžius, traukė elektros laidus. Pirmieji iškvietimai pasipylė trečią valandą nakties.
„Vėjas pakėlė šiltnamį ir jis užstrigo tarp namo ir tvoros. Tai šiltnamį ugniagesiai gelbėtojai supjaustė, kad nepridarytų daugiau žalos ir patraukė jį. Taip pat Klaipėdos mieste, Baltijos prospekte pavojingai svyravo nuo vėjo stendas, jis galėjo užkristi ant pravažiuojančių mašinų. Mes su policija užtvėrėm kelią bei šį stendą nupjovėm ir pašalinom“, – kalbėjo Klaipėdos ugniagesių gelbėtojų atstovas Egidijus Martinaitis.
Audra pasidarbavo visoje Lietuvoje. Be elektros buvo likę 76 000 vartotojų. Anot sinoptikų šią naktį vėjas jau pradės rimti, sekmadienį susidursime tik su lietumi ir sniegu.
