Rusai beveik paralyžiavo šalies plieno gamybą, o atakos Juodojoje jūroje neleidžia ukrainiečiams išvežti didelių kiekių žemės ūkio produkcijos. Europa turi būti pasiruošusi vis didesnėms karo Ukrainoje išlaidoms.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Prieš kelias savaites į Vakarų ir Rytų Kyjivą skiriančius tiltus smūgiavusių rusų reaktyvinių dronų vaizdai apskriejo visą pasaulį. Visame Kyjive dėl atakų į tiltus sutriko eismas, mat tiltais kasdien iš vienos į kitą pusę važiuoja daugiau nei pusė milijono transporto priemonių.
Šių Vladimiro Putino smūgių tikslas – didesnis nei patys tiltai ar noras tik dar labiau sugriauti ukrainiečių kasdienybę. Smūgiai Kyjivo tiltams – vienas iš būdų paralyžiuoti sostinės ekonomiką. Ir situacija Kyjive – tik atspindys to, ką V. Putinas sistemingai nuo vasaros bando padaryti visoje Ukrainoje – suluošinti šalies ekonomiką.
„Per pirmus du mėnesius nuo masinių bombardavimų pradžios – nuo liepos–rugpjūčio – nesurinkome į biudžetą arti 33 mlrd. grivinų iš mokesčių“, – skaičiuoja Kyjivo ekonomikos strategijų centro ekspertė Oleksandra Myronenko.
Putinas silpnina Ukrainos ekonomiką
Kyjivo ekonomikos analitinio centro ekspertė sako, kad V. Putino taktika apgalvota. Tik Putinas tai daro ne todėl, kad staiga sugalvojo. Ukrainos karo ekspertas sako, kad V. Putinas paprasčiausiai vasaros pabaigoje ėmė masiškai gaminti naują priemonę tokiam sisteminiam terorui – reaktyvinius dronus, o Ukraina nespėja kurti jiems priešnuodžio.
„Tai buvo katastrofa. Kas 30 min. jie skrido, pavojus be perstojo, lauke nuolat beldimas, kažkas krenta, sprogimai, numušimai... Neįmanoma. Pradėjo pataikyti į objektus, kuriems anksčiau negalėjo smogti. Be energetikos – šilumos ir elektros – ėmė smūgiuoti duomenų centrams“, – pasakoja Ukrainos karo ekspertas Ivanas Stupakas.
Ir visgi didžiausią skylę Ukrainos biudžete pramušė ne atskirų verslų, o ištisų šalies ekonomikos sektorių sistemingas luošinimas. Pirmiausia – žemės ūkio produktų eksporto, kuris Ukrainai per metus uždirba iki 25 mlrd. dolerių pajamų – kone dešimtadalį viso šalies BVP. Ukrainoje šiemet buvo geras derlius, bet rusai per vasarą pasistengė visiškai užblokuoti Ukrainos eksportą Juodąja jūra.
Ukraina bando vis daugiau eksportuoti traukiniais ir sunkvežimiais, bet vis tiek išveža tik pusę to, ką galėtų eksportuoti. O jei įskaičiuotume ir kitų prekių eksporto sutrikimus, Ukraina šiemet neteks apie 40 mlrd. dolerių pajamų. Dar neseniai kone trečdalį eksporto sudarė ir metalo produkcija.
Geležies ir plieno pramonė iki invazijos sukurdavo dešimtadalį Ukrainos BVP. O dabartinę šio sektoriaus būklę puikiai simbolizuoja „Azovstal“ gamyklos griuvėsiai okupuotame Mariupolyje. Šią vasarą sustiprėję rusų smūgiai sustabdė apie 90 proc. visų metalo pramonės pajėgumų. Pavyzdžiui, plieno gamybos apimtys birželį dar gerokai viršijo pusę milijono tonų, o per vasarą susitraukė kone penkis kartus.
„Kalbant apie metalo pramonę, tai didžioji dalis gamyklų uždarytos pusiau arba visai. Pirmiausia dėl Rusijos atakų – gamyklos arba subombarduotos, arba negali dirbti“, – teigia O. Myronenko.
Biudžete – rekordinė skylė
O juk visų šių pinigų reikia ne tik civilių algoms, bet ir brangstančiam karui apmokėti. Technologijų karas per dvejus metus Ukrainai pabrango nuo 140 mln. iki 190 mln. dolerių per vieną dieną. Ukraina karui išleidžia daugiau, nei surenka iš mokesčių. O šiemet Kyjivui dar reikia kažkur surinkti 56 mlrd. dolerių, iš kurių pusė keliaus šalies gynybai.
„Turime 27 mlrd. dolerių poreikį gynybos finansavimui. Iš jų 7 mlrd. – tai didėjančios algos kariams. Ir 20 mlrd. – tai kariniai pirkimai, kuriuos planuojame daryti su partneriais“, – sako O. Myronenko.
Ir visa tai net nekalbant apie artėjančią žiemą, per kurią rusai neabejotinai stengsis palikti Ukrainos miestus be šildymo ir elektros.
„Ir logika tokia, kad iki 2027 m. kovo, kai baigsis sudėtingiausias metas – šalčiai ir speigas, – Zelenskis iškeltų baltą vėliavą ir paskelbtų apie kapituliaciją“, – sako I. Stupakas.
Tik Kyjivas nerodo jokio noro pasiduoti. Ir žada užkurti taip pat sunkią žiemą rusams. Ukraina šiemet ir fronte anuliavo okupantų pasiekimus. O toks karas, anot eksperto, negali tęstis amžinai.
„Atvirai sakau, deja, Ukrainos tankų Raudonojoje aikštėje nebus, kaip to benorėtume. Taip – dirbtinis intelektas sugeneruos, kaip mes tanku šausime į mauzoliejų, tačiau to nebus. Bet, laimė, nebus ir rusų tankų Chreščiatike. Todėl, kaip besuktum, su jais teks derėtis“, – sako I. Stupakas.
Kad derybose Ukraina būtų stipri, dabar kaip niekad svarbi Vakarų parama. Europa, anot ekspertų, turi būti pasiruošusi dar didesnėms karo Ukrainoje išlaidoms.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
