Vieni galvoja, kad rūkymas nėra priklausomybė, kiti bijo kreiptis į Priklausomybės ligų centrą vien todėl, kad nepakliūtų į besigydžiusiųjų gretas. Mat prireikus pažymos, bus įrašas, kad gydėsi priklausomybę.
Prasidėjus dienai cigaretę prisidega keturiasdešimt trejų Tomas. Šalia Vilkaviškio, Giedrių kaime gyvenantis vyras prisipažįsta – rūko it kaminas.
„Tikrai daug. Įvairiai, ir dvidešimt cigarečių per dieną, ir daugiau. Kai važinėdavau į užsienį ir dar daugiau surūkydavau, parom būdavo rūkai“, – sako rūkalius Tomas.
Taip dūmą Tomas traukia jau beveik trisdešimt metų, rūkyt pradėjo vos šešiolikos. Ir nors jo namus net kelis kartus siaubė gaisras, nustoti rūkyti vyras nežada. Esą bandė, nepavyko. Tomas nesuka sau galvos ir dėl to, kad paskutinę dienos cigaretę surūko būtent lovoje.
„Stengiuosi rūkydamas nemiegoti. Užsigesinu, tik tada miegu. O šiaip visko gali būti, nuo šito niekas neapsaugotas“, – pasakoja Tomas.
O štai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai grūmoja – jeigu jau nepavyksta užmigti be cigaretės, geriausia ją surūkyti kieme. Tikrai ne lovoje. Mat statistika liūdna: vien šiemet dėl neatsargaus rūkymo šalyje kilo apie du šimtus gaisrų. Juose žuvo net dvidešimt šeši žmonės.
Vienas paskutinių – gaisras Šiaulių rajone nusinešęs šešiasdešimt ketverių moters gyvybę. Žuvusiosios sūnus pasakoja, kad mama mėgdavusi rūkyti lovoje, mat po sunkios ligos negalėjo vaikščioti. Kasmet, kaip sako ugniagesiai gelbėtojai žuvusiųjų dėl neatsargaus rūkymo daugėja. Jie sudaro pusę visų per metus žuvusiųjų gaisruose.
„Scenarijus paprastas, vakare atsigulus į lovą prisidegama cigaretė, ir nebaigus rūkyti tiesiog užmiegama. Tuomet cigaretė paliečia patalynę, ar čiužinį ir kyla dėl to gaisras“, – teigia departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
Ir jau dėl ko kilo būtent toks gaisras, ugniagesiams gelbėtojams abejonių nekyla.
„Tai užtrunka keletą minučių, iš tikrųjų pradėjęs smilkti patalai ar čiužinys, jie iš tikrųjų labai toksiškus dūmus skleidžia. Tai užtenka įkvėpti keletą kartų ir keletą minučių tai žmogus netenka sąmonės ir jau tikrai neprabunda“, – kalbėjo A. Gudžiauskas.
Ir ne tik gula rūkydami, kaip sako specialistai rūkaliai net ir dūmų detektorių neįrenginėja vien todėl, kad šie trukdys pūst dūmą po stogu. O kai kurie ir žinodami, koks pavojingas rūkymas, cigaretės dūmo nesibaido. Kiek daugiau nei prieš metus vyras užsirūkė ir ligoninės palatoje. Jo gyvybės išsaugoti nepavyko. Ir net girdėdami skaudžią statistiką, kaip sako Respublikinio Priklausomybės ligų centro atstovė, atsikratyti priklausomybės nuo nikotino – nori vienetai.
Vieni bijo pakliūti į besigydžiusiųjų priklausomybę, gretas, kiti mano, kad rūkymas nėra priklausomybė. Nors specialistai sako ką kitą.
„Nikotino priklausomybė labai stipri ir yra labai sunku jos atsisakyti. Ir atsikratyti. Tačiau, kaip ir su visom priklausomybėm, pavienių atvejų tikrai yra. Ir visokių istorijų galima išgirsti. Tačiau dauguma žmonių taip ir nesugeba mesti rūkyti. Sekasi sunkiai. Atkričių labai daug. Moksliniai tyrimai rodo, kad naudojantis specialistų pagalba tris kartus didesnė tikimybė, kad sėkmingai pavyks mesti rūkyti“, – sako centro atstovė Morgana Danielė.
Lietuvoje dar gajus mitas, kad žmogus turi mesti šį žalingą įprotį pats, esą tai paprasta, ir tradicijos kreiptis į specialistus, bent jau kaip sako priklausomybės ligų centro atstovai vis dar nėra. Žmonės esą nesupranta, kad priklausomybė nikotinui lygiai tokia pat sunkiai gydoma, kaip ir priklausomybė kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms.
