Leidimą tokiems darbams davę politikai sako, kad paminklas nebuvo nei paveldo objektas, nei stovėjo ant kapų. Galimai tai pirmas Lietuvoje ir arčiausiai prie sienos su Rusija nugriautas okupantams skirtas paminklas.
Tauragės rajone esančio Lauksargių miestelio bendruomenė griauna sovietų pasieniečiams skirtą paminklą. Jie, ko gero, pirmieji Lietuvoje taip ryžtingai ėmėsi atsikratyti okupacijos simboliu.
„Savivaldybės vadovams ačiū už idėją. Komisija truko valandą laiko, paskambino ar galima. Galima. Mes valandą paorganizavom – 40 minučių nupjovimas demontavimas ir kainavo dešimt eurų – trys diskeliai šlifuokliui, litras benzino generatoriui ir ūkininkų pagalba“, – pasakoja Lauksargių seniūnas Mindaugas Giačas.
Šį darbą karo padarinių Ukrainoje šokiruoti ūkininkai atliko nemokamai. Nuversti paminklą pasitelkė „John Deer“ traktorių.
„Taip, su „džondyriu“. Nes ukrainiečiai tankus tampo su „džondyriais“, o mes su „džondyriu“ vertėm paminklą“, – kalba ūkininkas Kęstutis Vaidilauskas.
Kas liko iš paminklo ir šalia stovėjusio betono luito. Sijos, kurias sovietai panaudojo paminklo statybai liko po Tauragės užtvankos statybos 1974-aisiais. Tad po Antrojo pasaulinio karo praėjus jau kone trisdešimčiai metų.
„Įsakymas tais laikais buvo, kad įamžinti pasieniečius ale prie Lauksargių. Tai ką, atvežė, pastatė ir viskas. Tokia ir vertė to paminklo iš tikrųjų, atliekos“, – sako M. Giačas.
Sijas seniūnas galvojo priduoti į metalo laužą, tačiau pabijojo, kad okupantų garbintojai jas išpirks ir vėl pastatys, tad pasielgs gudriau.
„Supjaustom, kad neatstatytų, parduodam į metalo laužą, o pinigus aukojam ukrainiečių fondui. Vienareikšmiškai“, – teigia M. Giačas.
Okupantų garbintojai net nuo užtvankos statybos likusioms sijoms paminėti žvakutes uždegė. Nors paminklas buvo skirtas sovietų pasieniečiams, jokių kapų čia nėra ir nebuvo. Netoli šios vietos driekėsi jau sovietų okupuotos Lietuvos ir Vokietijos siena.
„Antrasis pasaulinis karas 1941 metų birželio 22 dieną čia ir prasidėjo. Ir du okupantai. Vieni okupantai susišaudė su kitais okupantais. Ir vieni okupantai išstūmė kitus. Ir iki šiol tas paminklas buvo tą faktą minintis“, – komentuoja istorikas Raimondas Matemaitis.
Nugriovus sijas atsivėrė ir dar vienas įdomus vaizdas. Kažkas anuomet, dar 1974-aisiais nespėjus sustingti paminklo betonui čia pirštu įraižė svastiką. Tik atvirkščią. Leidimą griovimui palaiminę Tauragės politikai aiškina kodėl taip lengvai išsprendė daugelio kitų miestų valdžios atstovų niekaip neįveikiamą problemą.
„Jis nėra įtrauktas į saugotinų objektų ar apskritai nekilnojamo turto objektų sąrašą. Iš esmės dokumentuose čia nieko nebuvo. Tad mes paėmėme, jį nugriovėme ir problemos nebeliko. Drąsiname ir kitas savivaldybes žengti šiuo keliu“, – kalba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Raulinavičius.
Ši vieta tuščia neliks, valdininkai organizuos gyventojų apklausą, ką jie norėtų matyti vietoj okupacinio stabo. Tiesa, Tauragės rajone stovi ir daugiau sovietus šlovinančių paminklų. Lentoje ant vieno iš jų dėkojama okupantams už laisvę. Tad Tauragės valdininkai laukia, kol Seimas priims desovietizacijos įstatymo pataisas, o tada vėl į pagalbą pasikvies ūkininkus su „John Deer“ traktoriais.
