Istorikas Rūstis Kamuntavičius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakoja, kad į tarpukarį pakliuvęs dabartinės Lietuvos gyventojas gerokai nustebtų pamatęs kasdienybę, kuri tuo metu buvo visiškai įprasta ir natūrali.
„Mus, aišku, nustebintų higiena. Tie kvapai, švaros suvokimas šiek tiek kitoks buvo. Apšvietimo mažiau vakare, galbūt tai atrodo smulkmena, bet mes net nepagalvojame apie tai, kad vakare išėjus į miesto centrą tik kelios švieselės degtų. Taip pat nematytume asfaltuotų gatvių: turbūt būtų keista, ateini į miestą, nėra asfaltuotos gatvės.
O jeigu iš anų laikų atvažiuotų kažkas, tai jam tiesiog stogas nuvažiuotų, nes technologinė pažanga yra labai didelė per 100 metų. Jeigu tų laikų žmogus pamatytų mūsų vaikus ir suaugusius vaikštant įsikniaubus į savo telefonus, įsisukus namuose sėdint prie kompiuterių, jis, matyt, pagalvotų, kad mes išprotėję, beveik nebendraujantys vienas su kitu. Jam taip pat atrodytų fantastiškai neįtikėtini dalykai, kaip mes sėdam į lėktuvą ir skrendam į Paryžių ar Niujorką“, – pavyzdžius pateikia R. Kamuntavičius.
Vieniems – pusryčiai ant padėkliuko, kiti džiaugėsi ir duonos rieke
Paklaustas, kaip galėjo atrodyti miestiečio dienos pradžia, istorikas akcentuoja, kad netgi pusryčių pasirinkimą lėmė tai, ar namuose būta tarnaitės:
„Duoną pasikepdavo, sumuštinius pasidaryti, bet čia priklauso nuo šeimos, nuo lygio. Akivaizdu, kad turtingesni žmonės, valstybės tarnautojai, verslininkai ar gydytojai turėjo tarnaites. Pietus būdavo labai populiaru valgyti pieno baruose, tokios greito pigaus užkandžio vietos, kur siūlė pieno produktus, bandeles.
Kadangi lietuviai turi daug grūdų, daug pieno, tai iš šitų žaliavų ir gamino. Aišku, jog tie patys turtingiausi valgydavo restoranuose, prestižinėse vietose, pavyzdžiui, Metropolio restorane Kaune, kur buvo baisiai brangu. Reikalais iš kaimo žmogus atvažiavęs į Kauną, jokiam restorane negali pavalgyti, sunku buvo nusipirkti ir bandelę, nes skirtumas tarp provincijos ir kaimo buvo didelis kainų ir atlyginimų prasme“, – pabrėžia R. Kamuntavičius.
Pamatę, kaip linksminosi anuomet, liktų nesupratę
Kitoniškai, pasak istorijos mokslų daktaro, atrodė ne tik kasdienybė, bet ir laisvalaikio praleidimo forma, pramogos ar pokalbiai tarp draugų:
„Jie linksmindavosi visiškai kitaip: gatvėse vykdavo cirko artistų vaidinimai, bendravo žmonės burdamiesi į grupeles. Apie ką jie kalbėjo, kokios jų temos buvo, tai daugiau skaitydavo grožinės, klasikinės literatūros, ėjo į meno galerijas, paveikslus žiūrėdavo visiškai kitaip, negu mes.
Šiandien mes daug daugiau einam į paveikslų galerijas, ne tik Lietuvoj, visam pasauly, bet daugiau dėl kryžiuko, kad tu ten buvai, tu tą pamatei. Muzikos visai kitaip klausydavosi: klasikinė, operos muzika jiems turėjo palikti didesnį įspūdį. Klubai būdavo, apie kuriuos ten visokios legendos sklisdavo“, – dėsto istorikas.
Tarpukario merginos mirtų iš pavydo pamačiusios, ką šiandieną sau leidžia moterys
Tęsiant pokalbį apie taip, kaip gyventa Lietuvoje prieš 100 metų, R. Kamuntavičius išskiria moterų padėtį visuomenėje, kurioje itin ryškiai ir visose gyvenimo sferose dominavo patriarchalinė sistema:
„Moterys daugiau traktuojamos kaip pagalbininkės vyrų: motinos arba tarnaitės. Faktiškai, jeigu tu mergina esi iš kaimo, norisi įtvirtinti mieste, labai grubiai šnekant, yra du keliai – arba į Nemuno gatvę, arba į Zitos tarnaičių mokyklą. Aš taip žiauriai pasakiau, bet Nemuno gatvė tai yra raudonų, žibintų, kur rinkosi laisvo elgesio merginos. Jų likimas, iš tikrųjų, galbūt nebuvo toks, kaip mes galime įsivaizduoti. Pavyzdžiui, daugiametis ilgametis Lietuvos, po to Vytauto Didžiojo, universiteto rektorius Romeris savo žmoną būtent iš tenai buvo susiradęs,
Kitas variantas merginom buvo tapti tarnaitėmis. Jų reikėjo, tad Kaune buvo Zitos tarnaičių mokykla, kur vienuolės mokė siūti, tvarkytis, gaminti. Vėliau jas samdydavo turtingesni žmonės.Aišku, paprasčiausiai merginai padaryti karjerą, tai ištekėti už turtingo vyro. Tapti garsia rašytoja, verslininke buvo įmanoma, bet daug sudėtingiau negu šiais laikais dėl visokių prietarų ir problemų“, – apibendrina R. Kamuntavičius.
Daugiau apie tai, kokie prieš 100 metų buvo porų tarpusavio santykiai, kaip auklėti vaikai, kur žmonės atostogavo bei keliavo ir kokia vyravo alkoholio vartojimo kultūra sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Apie ką kalbėjome:
00:00 Temos ir pašnekovo pristatymas
00:52 Jei egzistuotų laiko mašina, kas būtų šokiruotas labiau
04:11 Milžiniški skirtumai tarp šalių ir miestų: čia nuvykę lietuviai prarasdavo amą
06:03 Vilnius ir Kaunas prieš Varšuvą su Rygą: palygino, kas kaip gyveno
07:48 Tokia būtų kasdienybė, jei nusikeltumėme 100 metų atgal
10:37 Miestuose lietuvių kalba bendravo mažuma
13:48 Linksmybės vykdavo tiesiog gatvėse
14:19 Pamatę, kaip bendravo, gerokai nustebtumėme
17:05 Eilinė diena: kaip ji prasidėdavo
21:27 Kaip gyveno moterys: šiuolaikinėms merginos galima tik pavydėti
25:02 Porų tarpusavio santykiai: smurtauta masiškai
28:07 Medicina ir vaikų mirtingumas
31:09 Giminių svarba anuomet
33:12 Dar apie mediciną: kaip gydėsi suaugę
35:23 Higiena ir sterilumas
36:19 Istorija apie močiutę, kuri nusikirpo plaukų kaltūną ir mirė
37:21 Kiek magijos būta gydyme
39:57 Alkoholis: kiek ir ką žmonės vartojo
42:33 Atostogos Lietuvoje ar užsienyje: kaip ilsėjosi prieš 100 metų
45:20 Apie kvapus ir tylą
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
