„Dažniausiai buriu kortomis. Tačiau tai, ką jos parodo, aš jaučiu ir viduje. Ne viską privalau „skaityti“ tik iš kortų – dažnai labai daug dalykų ateina iš mano pačios stiprios intuicijos, energijos, kuri seanso metu susikoncentruoja ties krūtinkauliu. Tokia stipri ji būna, kad atrodo lyg nutvelkia karštis, po to šiluma ir aiškiai pajaučiu reikiamus atsakymus,“ – pasakoja Gražina.
Ji neneigia, kad burti pradėjo iš smalsumo, norėdama padėti vienai pažįstamai. Net nesitikėjo, jog viskas pasisuks į rimtesnį užsiėmimą, kuris atneš dar ir pajamų. Visgi Gražina tikina, kad jos tikslas nėra pelnytis iš žmonių, o padėti.
„Mano kainos, lyginant su kitais būrėjais, tikrai yra mažos. Nes už dyką dirbti negaliu – kiekvienas seansas atima iš manęs ne tik laiką, bet ir energiją. Po to turiu reabilituotis, pailsėti, kad atgaučiau jėgas, vidinę pusiausvyrą. Tie žmonės, kurie išmano šiuos dalykus, puikiai supranta, apie ką aš kalbu. Tai sunkus darbas ir jis reikalauja daug vidinių resursų, aišku, jeigu iš tikrųjų dirbi, o ne pasakomis dumi žmogui akis,“ – aiškina moteris.
Gražina neslepia, kad nuo mažens pajutusi, jog gali matyti mirusiųjų sielas ir net su jomis bendrauti, jautėsi kitokia. Iš pradžių niekas ja netikėjo – net artimiausi žmonės. Kai kurie manė, kad mergaitei „pasisuko protas“. Ilgainiui Gražina liovėsi aplinkiniams įrodinėti savo tiesas ir nebekreipė dėmesio į užgauliojmus, esą jos galios tik pramanai. Visgi moteris pripažįsta, kad iki šiol nėra itin laiminga sulaukusi tokios „dovanos“, nes mirusiųjų pasaulis ne ką mažiau vargina, sekina ir dažnai pareikalauja iš Gražinos labai daug energijos.
„Būna tokių atvejų, kai dalyvauju šermenyse ar laidotuvėse ir staiga „atsijungiu“ – velionio siela nusprendžia pasinaudoti mano fiziniu kūnu, kad praneštų gyviesiems tai, ko nespėjo ar atsiprašyti. Aš pati nieko tuo metu nejaučiu ir po to visiškai neatsimenu, kas tą akimirką vyko, bet liudininkai pasakoja, jog pasikeičia net mano balsas – dažnai jis ima skambėti taip pat, kaip mirusiojo. Labai gailiuosi, kad tų momentų niekam nešovė į galvą nufilmuoti – gal pasidalinus viešai, skeptikai liautųsi abejoti mano gebėjimais,“ – sako Gražina.
Tačiau pastaruoju metu, siaučiant korona viruso pandemijai ir žmonėms gyvenant karantino sąlygomis, daugėja „pasaulio gelbėtojų“, aiškiaregių, galinčių nuspėti, kada baigsis pandemija ar tiesiog apsimetėlių, siūlančių stebuklingų priemonių, kurios padėtų apsisaugoti nuo viruso ar jį įveikti. Gražina tikina, kad tokių būta visada, tik krizės sąlygomis jų ypač padaugėja, todėl pataria, kaip atskirti šarlatanus nuo tikrų savo srieties žinovų.
„Pirmas dalykas yra kaina. Jei paslaugos, pavyzdžiui, būrimo kaina yra labai didelė, jau turėtų užsidegti raudona lemputė. Žmonės, kurie turi tikrų galių ir gebėjimų, nesiekia pralobti iš kiekvieno savo kliento. Jie už paslaugą paprašys mažiau, bet įsigys pastovų klientą. O apsimetėliai mėgsta garsiai rėkauti, kad yra tokie geri, jog negali dirbti už centus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokie pirmieji būna būrėjo klausimai, ką norima sužinoti. Aš visada siūlau paprašyti, kad jis pasakytų kokį nors faktą iš kliento praeities ar dabarties. Jei ta informacija pasitvirtina, vadinas, prieš jus sėdi tikrą dovaną turintis žmogus,“ – patarimais dalijasi mediumė.
Pokalbio metu išgirsite ir daugiau intriguojančių detalių iš Gražinos gyvenimo bei darbo. Ar ji teiravosi mirusiųjų sielų apie anapusinį pasaulį? Ar amžinybė iš tiesų egzistuoja? Kur sielos išeina ir kodėl jos sugrįžta į žemę?
Visą interviu su G. Asipauskaite žiūrėkite video įraše.
„Pasikalbėkim“ – tai tv3.lt rubrika, kurioje žinomi ir įdomūs Lietuvos žmonės dalinasi savo kasdienybės akimirkomis. Dėl ko jie liūdi, džiaugiasi, ką naujo atranda ir kuo gyvena.
