Ištraukus tują sodinti, pirmiausiai reikėtų prieš tai keletą valandų žemės gumulą gerai pamirkyti vandenyje, kad atlaisvėtų šaknys. Išmirkius gumulą – reikėtų nuo šaknų nupurtyti žemes. Tada jos išsileis, pasidarys ilgesnės ir bus galima sodinti plikomis šaknimis augalą į dirvą.
Želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė sako, kad tujos mėgsta vandenį, tačiau jų perlaistyti taip pat nevalia, nes tada jos gali pradėti ruduoti.
„Paprastai po pasodinimo tujas rekomendajme laistyti vieną kartą į savaitę, gausiai dvi tris savaites, o paskui stebime dirvožemį. Jeigu yra sausas dirvožemis, tai laistome, jeigu pakanka lietaus, dirvožemis drėgnas, tada nelaistome. Reikia surasti aukso vidurį, kad nebūtų nei per sausa, nei per šlapia“, – patarė R. Kazokevičienė.
Ji taip pat patarė nepamiršti laistyti tujų net tada, kai jos žaliuoja ir atrodytų joms nieko netrūksta.
„Dažnai žmonės karštomis vasaros dienomis, kai sausra tęsiasi mėnesį ar du, apie tujas visiškai pamiršta, nes jos stovi žalios ir toks įspūdis, kad joms nieko netrūksta, tačiau paskui vasaros gale, rudenį arba net kitą pavasarį pamatome, kad tujos būna stipriai išrudavusios. Tai čia gali būti sausros pasekmės, nes tiesiog spygliuotis tai parodo žymiai vėliau“, – teigė „Gervių sodų“ įkūrėja R. Kazokevičienė.
Kad augalas augtų niekieno netrukdomas, reikėtų pasirūpinti, kad šio neužpultų įvairiausi kenkėjai.
Daugiau patarimų rasite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
