Prakiuręs ratas ar kitaip sugadintas automobilis perpildo Vilniaus rajono Smiglių ir aplink gyvenančių žmonių kantrybę. Jie sako niekaip neprisiprašantys valdžios, kad ši išasfaltuotų nuo Vilniaus mažiau nei 10 kilometrų esantį, bet jau sostinės rajonui priklausantį duobėtą žvyrkelį. Biliūnų kaime gyvenantis Pavelas rodo – žiemą šis kelias sunkiai išvažiuojamas:
„Lūžta mašina pastoviai, važiuokles reikia remontuoti pastoviai. Dabar va tik porą dienų palijo, jeigu palis visą savaitę, tai kol greideris nepraeis. Ypač žiemą, kai buvo atlydys, tai po ledu paskui duobės tokios.“
Tuo pačiu žvyruotu keliu į darbą ir iš darbo kasdien rieda ir premjeras Saulius Skvernelis su palyda. Tiesa, prie jo ir kaimynų namų asfaltu pernai padengta dviejų šimtų penkiasdešimties metrų atkarpa. Ji kainavo apie keturiasdešimt tūkstančių eurų. Vietiniai nesupranta, kodėl negalima buvo išasfaltuoti viso kelio – maždaug šešių kilometrų. Juolab, važinėjančių čia netrūksta:
„Žadėjo, kad nuties visą kelią. O padarė, kad tik dulkių jam nebūtų – ministrui."
Paaiškėja, kad jokio kriminalinio čia nėra. Keli šimtai metrų asfalto pakloti ne dėl premjero, o gyventojams pageidaujant ir, svarbiausia, patiems prisidėjus pinigais. Pusę asfalto dengimo sumos sumokėjo rajono savivaldybė, kitą pusę – patys gyventojai.
Vilniaus rajono savivaldybė sako, esą tam, kad būtų išasfaltuota visa prašoma atkarpa, reikia daugiau žmonių pinigų. Noras kelią išasfaltuoti nuo Karoliniškių iki pat Karveliškių kapinių, apie dešimt kilometrų, yra misija neįmanoma.
Nebent žmonės turi pinigų ir gali dalyvauti programoje penkiasdešimt plius penkiasdešimt.
Pernai, kaip giriasi valdininkai, gyventojams 50 procentų prisidėjus buvo suremontuota trylika vietų. Bendra projektų suma per milijoną eurų. Be gyventojų lėšų nei šis kelias, nei kiti, kaip skėsčioja rankomis valdininkai, nebus asfaltuojami. Nebent Vilniaus rajono taryba nuspręstų, kad kelias yra prioritetinis.
„Jeigu jis pakliūva į tų svarbių sąrašą, seniūnaičiai pritaria, ir jie eina iš KPP lėšų, kelių plėtros programos lėšų, finansuoti. Čia tada prisidėjimo nėra, arba biudžeto lėšos. Negalim mes visų kelių išasfaltuoti“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Rimantas Gerdvilis.
Vilniaus rajone yra du su puse tūkstančio kilometrų kelių, iš kurių tik 18 procentų asfaltuoti. Susisiekimo ministerija sako iš biudžeto didesnėms savivaldybėms skiriama daugiau pinigų. mažesnėms mažiau. O kokiems keliams ir kaip pinigus paskirstyti, taisykles nusistato pačios savivaldybės. Tad žmonės turi kreipti tik į jas.
„Jeigu gyventojai, kurie gyvena šalia miestų, ir kaimiškoje teritorijoje, turi daug kelių, tai automatiškai pagal tą formulę jie turėtų gauti daugiau pinigų. Tai čia reikėtų žiūrėti tvarką, savivaldybės patvirtintą, pagal kurią pinigai skirstomi. Savivalda, taryba, tai žmonių išrinkta taryba, tai jie turi eiti ir reikalauti“, – teigia viceministras Vladislav Kondratovič.
Bet Vilniaus rajono savivaldybė atkerta – nėra viskas paprasta. Mat prie pat didmiesčių kuriasi vis daugiau žmonių, ir gyvenvietės tankėja, tad ir patogesnių kelių reikia vis daugiau.
Priemiesčio savivaldybės Kelių direkcijai siūlė įtraukti intensyvumo rodiklį. Jis esą rodytų kurioms vietoms asfaltas būtiniausias, bet į siūlymus, pasak valdininkų, direkcija neatsižvelgė.
