Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Darbą planuojanti netrukus pradėti naujoji Ingos Ruginienės Vyriausybė žada nuošalyje nepalikti ir komercinių bankų. Nepaisant pastaruosius 2 metus galiojančio solidarumo įnašo, kurio bankai jau sumokėjo apie pusę milijardo eurų, komercinių bankų pelnai toliau auga.
Pernai jie bendrai uždirbo milijardą eurų grynojo pelno, o „Swedbank“ ir SEB yra tarp 3 pelningiausių bendrovių šalyje. Tad naujųjų koalicijos partnerių valstiečių reikalavimu, vyriausybės programoje atsirado įrašas apie naują mokestį bankams.
Tarpbankinėms valiutų normoms sumažėjus, šiemet Lietuvoje baigia galioti bankams užpernai ankstesnės kadencijos Seimo įvestas solidarumo įnašas. Tačiau valstiečiai reikalauja, kad prie gynybos finansavimo bankai prisidėtų ir toliau.
„Viršpelnius turi galbūt didesnius nei kitose ES šalyse. Tai gal vienas iš variantų, žinant geopolitinę situaciją“, – teigia valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Mokesčiai sugrįš gyventojams?
Kokio naujo mokesčio Lietuvoje gali sulaukti bankai, būsimasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas kalba labai miglotai.
„Mačiau ir punktą, kad neįvesime naujų mokesčių. Punktas, kad taikysime nuo įsipareigojimų – jis jau taikomas. Indėlių draudimas yra, kuris šiuo metu sudaro 0,14 proc. Turbūt reikės sėsti su partneriais ir diskutuoti“, – komentuoja finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.
Na, o Seime dėl Vyriausybės planuojamo naujo mokesčio bankams kyla sumaištis. Ne tik opozicijos, bet ir valdančiųjų atstovai tik skėsčioja rankomis, išgirdę apie Vyriausybės planuojamą mokestį bankams.
„Tokio finansinio stabilumo mokesčio nei vienoje šalyje nėra, reikėtų labai plačiai paieškoti. O jei kalbėtume apie mokesčius, tuomet tegu kalba apie komercinių bankų pelno apmokestinimą“, – sako Seimo narys, demokratas Algirdas Butkevičius.
„Dabartinėje situacijoje palūkanų norma krito labai stipriai, bankai ir taip moka 5 proc. didesnį pelno mokestį“, – teigia Seimo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Veržti, smaugti – gali pasibaigti tuo, kad gyventojams mokesčiai grįžtų per brangstančias paslaugas. Jei tikslas imituoti, kad sprendžiamos problemos, bet iš tikrųjų kuriamos naujos problemos“, – siūlymui oponuoja Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.
Bankai siūlymui nepritaria
Į valdančiųjų svarstomą naują mokestį bankams reaguoja ir komercinių bankų asociacija. Ji šiam mokesčiui nepritaria ir perspėja, kad tai būtų sektoriaus diskriminacija, dėl ko sektorius būtų mažiau patrauklus esamiems ir naujiems jo dalyviams, neigiamai atsilieptų konkurencinei aplinkai ir galiausiai vartotojams.
„Finansų ir kredito įstaigų bei investuotojų lūkestis yra valstybės politinis stabilumas ir pažadų laikymasis. Esame susirūpinę, nes veiklos aplinka tampa nebeprognozuojama, griūna kredito įstaigų akcininkų pasitikėjimas mūsų šalimi“, – komentuoja bankų asociacija.
Na, o prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad prieš įvedinėdami naujus mokesčius komerciniams bankams, valdantieji įvertintų geopolitinę situaciją ir vis didesnius iššūkius pritraukti investicijas į Rusijos pašonėje esančią Lietuvą.
„Svarstydami bet kokius naujus mokesčius bankams turime suprasti, kad tai veikia investicines sąlygas bankų sistemoje. Negalime įvedinėti naujus mokesčius ir tikėtis, kad kaip norime, Lenkijos, Vokietijos, kitų šalių bankai noriai žengs į Lietuvą“, – teigia G. Nausėda.
Naują bankų mokestį siūlantys valstiečiai visgi sutinka įkurti darbo grupę ir dėl jo tartis su Finansų ministerija, koks gi mokestis bankams galiausiai turėtų atsirasti.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
