Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbiname kultūros ministrą Simoną Kairį.
Tarptautinis olimpinis komitetas leido Paryžiaus olimpiadoje dalyvauti pavieniams Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. Ar kultūros sektoriuje vis dar yra griežtai žiūrima į Rusijos kultūrą, ar po truputį tos sankcijos, jų gniaužtai yra atpalaiduojami?
Jei kalbam apie asmenis kultūros srityje, viskas vyksta pakankamai tvarkingai ir kokiam nors Putiną šlovinančiam atlikėjui nelabai tos scenos yra atvertos. Yra kiti dalykai, kurie neramina, pavyzdžiui, kad vis dar ta pati klasikinė rusų kultūra yra traktuojama kaip aukšto lygio, didelės inteligencijos ženklas ir jai yra atviros durys. Tai jau siečiau su bendru nuovargiu ir požiūriu į karą.
Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje turės kitus atspalvius, nes programa yra dedikuota atsparumui ir eksponavimui ukrainietiškų temų. Man atrodo, kad tas balansas įvyks iš mūsų požiūrio taško. Akivaizdu, kad mes ir turime būti tie neramūs, kelti klausimus nepaistant to, kad mūsų partneriai sako, jog to nebereikėtų daryti. Tai mūsų misija laikyti klausimą karštą ir atvirą.
Jei atsirastų daugiau platintojų, koncertų organizatorių, įmonių, kurios turėtų ryšių su Rusija, ar įmanoma uždėti kokį nors filtrą, labiau juos tikrinti?
Iš principo yra keista, kad Lietuvoje visgi yra terpė visuomenės, kuriai yra įdomu, jie perka bilietus. Iš Rusijos kam nors įvažiuoti į Lietuvą yra nebeįmanoma. Tie, kurie įvažiuoja, tai arba turi Europos Sąjungos pilietybę, arba turi leidimus gyventi, veikti, naudotis erdvėmis, taip pat yra išreiškę valią, kad nepritaria karui ir Putino režimui.
Valerijus Miladzė koncertuos Vilniuje kitais metais ir internete vyksta diskusijos – jis tarsi išsižadėjęs dabartinio Putino naratyvo, bet prieš tai jis buvo to kultūrinio elito dalis, todėl žmonės kelia klausimą, ar jis turėtų koncertuoti?
Tokiu atveju algoritmas yra aiškus – bendradarbiauja Kultūros, Užsienio, Vidaus reikalų ministerijos. Kai jau sužinoma apie tokį atlikėją, yra pasidalinama informacija ir sprendžiama, ar jį galima įtraukti į persona non grata sąrašą. Jei nėra pagrindo įtraukti, o dažniausiai to teisinio pagrindo nėra, nes, kaip minėjau, yra nuoširdžiai pademonstravęs savo nepritarimą karui.
Ar iš tikrųjų mums reikia tiek resurso, kad stebėtume, kas buvo pasakyta prieš 5, 10 metų, aš nežinau. Šiam klausimui mes turėsime apsitarimą tarp skirtingų institucijų, ar, visgi, iš nacionalinio saugumo kampo mes galime turėti pakeitimus įstatyme ir vertinti žmogaus pažiūras. Neturiu atsakymo, ar tai teisiškai įmanoma.
Atsakingi yra ir patys renginių organizatoriai, bet jie yra turėję ne vieną įspėjimą, pokalbį. Man vis tiek išlieka klausimas, kodėl mūsų visuomenės dalis perka bilietus į šiuos renginius? Skonis arba yra, arba nėra. Kadangi Lietuva yra teisinė, demokratiška valstybė, tai sprendimus reikia priimti remiantis teisiniais argumentais, o ne emocijomis.
Visą pokalbį pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
